Kova su korupcija ar parodomoji akcija?

Muitinės departamentas paskelbė pergalingą žinią – įtariant kyšininkavimu sulaikyta beveik trys dešimtys Vilniaus teritorinės muitinės muitininkų, dirbusių Medininkų kelio poste. Ir, regis, muitinės vadovas mano, kad tiems pareigūnams nukapojus galvas, juos pasodinus, problema išsispręs.

Bet ar tokia atkakli kova su korupcija muitinėje atrodo įtikinama? O gal tai tik reakcija į nusiskundimus, kurie privertė muitinės vadovą imtis kokių nors priemonių, bandant imituoti nelygią kovą su šešėliu ir korupcija?

Manau, kad pirmiausia dėl dabartinės situacijos yra atsakingi pats Muitinės departamento vadovas ir teritorinių muitinės padalinių vadovai. Tai aiškiai parodo, kad jie nesugeba tinkamai susitvarkyti su savo pareigomis. Jei kyšininkavimas nebūtų pačios vadovybės toleruojamas reiškinys, jis nebūtų pasiekęs tokio didžiulio masto - juk kalbame ne apie atsitiktinį pavienį atvejį, bet apie sisteminę, chroniškai šią tarnybą kamuojančią problemą. Ar ne muitinės vadovybė asmeniškai atsako už tai, kad pareigūnai yra basi, nuogi ir alkani? Sakoma, jei valstybės pareigūnų nesugeba nupirkti valstybė, juo nuperka kiti. Manau, šis atvejis parodo, kaip beviltiškai yra sužlugusi valdžios kova su korupcija ir šešėliu.

Šis atvejis parodo ne vidinį muitinės pasiryžimą kovoti su korupcija, bet labiau primena veiksmą dėl pliusiuko. Vežėjai teigia, kad tai, kas atskleista - tik ledkalnio viršūnė, tokia pati reketo sistema veikia ir kitose muitinėse. Anot jų, pareigūnai jau seniai įprato kaulyti iš vairuotojų smulkių kyšių, ir toks reketas jau seniai yra virtęs sistema. Pamaina, turinti atlikti savo pareigas, pradeda dirbti triskart lėčiau nei įprastai. Užtat susimokėję vairuotojai švilpia be jokių stabdymų. Pareigūnai visada moka sukurti kliūtis, net neegzistuojančius reikalavimus. Vežėjai pripažįsta, kad vairuotojai, norėdami greičiau atlikti muitinės formalumus, tarp krovinio dokumentų be baimės įdeda po 10 ar 20 litų. Pinigais muitinėse išsprendžiami ir kitokie nesklandumai.

Įsisenėjusi korupcija kamuoja ne tik Muitinę, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Policiją ir kitas valstybines institucijas. Galima teigti, kad kažkas valstybėje yra ne taip. Korupcijos problemos, kaip matome, neišsprendžia nei pareigūnų rotacija, nei sukurtos imuniteto tarnybos, nei eilinių pareigūnų galvų kapojimas, nei pats principas - visus bausti ir sodinti.

Įvedus pareigūnų rotacijas, pareigūnams reikia važinėti dešimtis ir šimtus kilometrų į savo darbo vietą, grąžinami kelionpinigiai dažnai nepadengia realių išlaidų, o atlyginimas jau daugelį metų tas pats (sumažintas).

O prekės ir paslaugos brangsta. Parodomosios akcijos specialistai tesugeba raportuoti apie nelygią kovą su korupcija savo tarnybose, kurią aš pavadinčiau kova su vėjo malūnais. Imitatoriai nepagalvoja, kaip žmogus turi gyventi, gaudamas menką atlyginimą.

Visoje šioje istorijoje keistai pamirštamas svarbiausias dalykas – tiesioginė pačių vadovų atsakomybė. Bet kurioje civilizuotoje valstybėje po tokio skandalo būtų atleisti iš tarnybos visi, pradedant nuo departamento ir teritorinių padalinių vadovų ir baigiant pamainos vyresniaisiais. O pas mus atleidžia tik tuos pareigūnus, kurie patys prisipažįsta paėmę kyšį. Kitaip tariant, Lietuvoje kapojamos galvos tik eiliniams pareigūnams. Jie pakeičiami kitais, o vadovai, toleruojantys ir saugantys pačią korupcinę sistemą, toliau lieka savo postuose. Ir taip skandalas po skandalo. Ar tokiu atveju įmanomi pokyčiai?

Kaip vertinti tokią kovą su korupcija, ar tokie metodai sumažins kyšininkų gretas, o gal tai tik parodomoji akcija, kurią muitinės vadovas surengė visuomenei?

Šia tema pakalbinome Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdybos pirmininką Jurijų Bruklį.

Kas iš tikrųjų įvyko Medininkų muitinės poste ir kokie kaltinimai pateikti pareigūnams?

Iš pareigūnams pateiktų kaltinimų matyti, kad maždaug nuo rugsėjo pabaigos Muitinės departamentas (toliau – MD) Medininkų kelio poste pradėjo slaptai stebėti ten dirbančius pareigūnus. Remiantis mūsų turimais dokumentais, pareigūnų sekimas buvo vykdomas šių metų spalio ir lapkričio mėnesiais, t. y. du mėnesius, o ne keturis, kaip žiniasklaidai tvirtino departamento vadovybė. Akivaizdu, kad ši pareigūnų stebėjimo akcija buvo trumpalaikė ir vienkartinė. Atkreipiu dėmesį, kad pareigūnams pateiktuose kaltinimuose niekur nėra įrašyti 20-40 litų, apie kuriuos girdėjome MD generalinio direktoriaus Antano Šipavičiaus pareiškimuose žiniasklaidai. Oficialiuose kaltinimų tekstuose nėra minimos net ir 15 litų sumos. Visur kalbama apie vieną dešimtį litų. Suprantama, kad ruošiant parodomąją proginę akciją apie muitinės vadovybės neva vykdomą kovą su korupcija per porą mėnesių jokių korupcijos tinklų Lietuvos muitinėje neatskleista ir jokių rimtesnių kaltinimų nesuformuluota. Tiesiog garsiai spekuliuojama dešimties litų vertės argumentais, pasitelkiant šimtatūkstantines sumas, kurios iš valstybės biudžeto skirtos Lietuvos muitinės veiklos viešinimui. Ironiška tiesa, kad butaforinės „kovos su korupcija“ organizatoriai pasitelkia neskaidrius veiklos metodus.

Kuo, Jūsų manymu, viskas baigsis ir kas turi prisiimti pagrindinę atsakomybę dėl tokios situacijos?

Sunku numatyti tikslią įvykių eigą, bet nemanau, kad galutiniai šios akcijos rezultatai nudžiugins tuos žmones, kuriems nuoširdžiai rūpi dora ir skaidri Lietuvos muitinė. Nebus atskleisti jokie korupciniai tinklai. Netaps skaidresni muitinės departamento vykdomi viešieji pirkimai. Muitinės vadovybė negrąžins dešimčių milijonų biudžetinių litų, nesėkmingai investuotų į neveikiančias elektronines sistemas. Nuo antikorupcinės veiklos garsintojų nenukentės nė viena firma, giminystės ryšiais susijusi su įvairaus lygio muitinės vadovais. Gal to niekas net nesužinos, nes tokie garsiai išpūsti burbulai dažniausiai sprogsta labai tyliai.

Kita vertus, muitinės pareigūnų nušalinimo pasekmės gali būti skaudžios. Jau šiuo metu pasienio postuose tęsiasi kilometrinės vilkikų eilės. Muitinės departamentas desperatiškai bando gelbėti situaciją, į Medininkus skubiai permetami kitų postų pareigūnai. Viešoji nuomonė raminama kažkokiais neva vykdomais informacinių sistemų pertvarkymais. Neva kažkam buvę seniai ruoštasi, kažkas esą daroma. Nors kiekvienam aišku, kad parodomosios kovos organizatoriai menkai nutuokia apie muitinės posto darbą. Braižas, būdingas kabinetiniam antikorupcinės akcijos scenarijui, vienareikšmiškai apibūdina muitinės vadovų kompetenciją ir sugebėjimą valdyti situaciją. Deja, dabartinė situacija - dar ne istorijos pabaiga. Nesunku nuspėti, kad nenumaldomas siekis išsaugoti šiltas muitinės vadovų kėdes padiktuos tam tikrus veiksmus. Greičiausiai įtariami eiliniai pareigūnai bus nušalinti nuo pareigų arba atleisti iš darbo. Patirtis rodo, kad ir tai dar nebus istorijos pabaiga. Muitinės departamentas teisme dažniausiai nesugeba pagrįsti savo kaltinimų įrodymais, todėl nušalinti pareigūnai grąžinami į pareigas, o Lietuvos muitinei užkraunama mokėti jiems skolas už priverstines pravaikštas. Blogiausia, kad neteisėto nušalinimo nuostoliai atlyginami ne iš asmeninės nekompetentingų vadovų kišenės, o iš Lietuvos muitinės darbo užmokesčio fondo. Dvejus pastaruosius metus Lietuvos muitinei baigiantis metams pritrūkdavo lėšų atlyginimų mokėjimui. Deja, ir vėl galime laukti šios liūdnos istorijos pasikartojimo.

Ar galima sakyti, kad kyšių ėmimai muitinės postuose nėra atsitiktinis dalykas? Kokios priežastys tai skatina?

Dar praėjusios kadencijos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje esame sakę, kad nuolatinis pareigūnų socialinių garantijų nepaisymas yra netiesioginis korupcijos skatinimas Lietuvos muitinėje. Ši problema šiandien opi visiems Lietuvos statutiniams pareigūnams. Nė vienoje statutinėje tarnyboje neišgyvendinsime korupcijos apraiškų, kol toms tarnyboms vadovaus korumpuoti ir nekompetentingi vadovai. Akivaizdu, kad statutinių tarnybų veiklos skaidrumas tiesiogiai priklauso nuo socialinio dialogo ir vadovų asmeninės pozicijos.

Dabartiniai Lietuvos muitinės strategai mano, kad muitinės pareigūnas gyvena tarsi nuo realybės atskirtoje erdvėje. Anot jų, muitinės pareigūnui Lietuvoje yra visiškai nesvarbu gauti orų atlyginimą, turėti normalias darbo sąlygas, būti tinkamai uniformuotam ir atvežtam į tarnybos vietą. Tas teorinis muitinės pareigūnas neturi nei šeimos, nei vaikų, jam nereikia mokėti už butą, dujas, elektrą ir šildymą. Ir tas statistinis pareigūnas būtų visai idealus, tik bėda tai, kad muitinės vadovams niekaip nepavyksta klonuoti to išsvajotojo lietuviškojo roboto-muitininko. Ir muitinės strategai nežino, kodėl. Kaip tame anekdote apie čigoną, kuris atpratino arklį ėsti. Būtų ir gerti atpratinęs, tik arklys pasitaikė nesupratingas – nudvėsė. Tokie graudūs juokai.

O jei rimtai, tai manau, kad yra visas kompleksas priežasčių, kurios šiandien lemia korupciją Lietuvos muitinėje. Pirmiausia – nekompetentingas ir neskaidrus vadovavimas. Korupcinė sistema neatsiranda savaime, jei ji nėra skatinama ir toleruojama. Pritariu V. Mazuronio nuomonei, kad kalčiausi – dabartiniai muitinės vadovai. Ne kartą betarpiškai ir žiniasklaidoje esame sakę, kad vadovo pozicija ir nuostatos yra tiesiogiai susijusios su jo vadovaujamos įstaigos veiklos skaidrumu. Raginome muitinės vadovus būti nepakančius švogerystei, vengti protekcionizmo. Deja, mums visada buvo atsakoma, jog jokių pažeidimų nerasta, visi tikrintojai muitinės departamento darbu patenkinti. Matyt, Lietuvoje kol kas pernelyg retai sutampa visuomenės vertinimas ir politinis pasitikėjimas. Gaila, kad ir pas mus žuvis pūva nuo galvos, todėl kol kas kardinalių permainų Lietuvos muitinėje sunku tikėtis.

Ar galima teigti, kad dabartiniai įvykiai parodo visišką buvusios vyriausybės pažadų kovoti su korupcija ir šešėline ekonomika žlugimą?

Medininkų įvykis parodo aukštų muitinės valdininkų norą pasipuikuoti greitais rezultatais, nesistengiant  iš esmės taisyti apgailėtinos situacijos. Tiesą sakant, nelabai galiu ką nors pasakyti apie vyriausybės kovą su korupcija ir šešėline ekonomika. Lietuvos valdžiai kertant korupcijos mišką, visuomenė matė nebent labai daug skiedrų. Sunku būtų teigti, kad nuo to nukentėjo šešėlinė ekonomika ar labai sumenko korupcija. Gal ir yra kokių nors šią kovą iliustruojančių protingų skaičių, gal paruoštos rimtos ataskaitos, nubraižytos spalvotos lentelės, bet apie realų korupcijos sumažėjimą kalbėti dar ankstoka. Vienadienės piaro akcijos plačiajai publikai ar pozavimas žiniasklaidai su nukirsdintų kyšininkų galvomis neturi nieko bendra su korupcijos mažinimu. Skirtumas maždaug toks pat, kaip tarp meninio filmo apie karą ir tikro karo. Daugelis mūsų bendrapiliečių – žiūrovų teisingai vertina abejotiną muitinės vadovų Medininkų akcijos meninio pasirodymo lygį. Ir aktoriai prasti, ir scenarijus silpnokas... Andriaus Kubiliaus ir Ingridos Šimonytės reakcijos objektyvumo nekvestionuokime, jie – laikini politinio kino teatro savininkai, jiems jų teatro lankomumas svarbiau už objektyvumą.

Kam muitinės vadovui reikalinga tokia parodomoji dekoracija, imituojanti kovą su korupcija? Kokie tikslai?

MD generalinis direktorius A. Šipavičius į pareigas paskirtas 2010 metų sausio 4 dieną, o Medininkų piaro akcija pradėta rengti maždaug prieš porą mėnesių. Ar tai tik atsitiktinai sutapo su prieš porą mėnesių prasidėjusia valdžių kaita? Ar kam nors teko viešojoje erdvėje per tuos trejus pastaruosius metus girdėti bent apie vieną kitą p. A. Šipavičiaus įvykdytą antikorupcinę akciją? Ar Medininkų akcijos metu išaiškintas bent vienas realus kyšininkas, kurį būtų pagrindo areštuoti? Klausimų daug, ir atsakymai į juos – iškalbingi.

Po Medininkų benefiso muitinės vadovui žiniasklaida įteikė kovotojo su korupcija laurų vainiką. Šis viešųjų ryšių renginys užtikrino saugų sėdėjimą šiltoje Muitinės departamento vadovo kėdėje. Naujoji valdžia, bandydama pašalinti šį valdininką iš posto, rizikuotų būti apkaltinta pasikėsinimu į viešojo intereso gynėją. Taigi, vienadienis politinis šou užtikrina dar bent trejus ramius ir sočius karjeros metus minkštoje kėdėje. Argi tie sotūs ir laimingi metai neverti šiokios tokios meninės išmonės?

Po Medininkų įvykių muitinės pareigūnai juokauja, kad būtų visai neblogai, jei to renginio užsakovai ir vykdytojai kokiems metams pakeistų postų pareigūnus. Sueitų visi strategijų išradėjai, muitinės darbo organizatoriai, novatoriai-racionalizatoriai, užsienio komandiruočių mėgėjai iš šiltų Muitinės departamento kabinetų į kokį vieną pasienio postą ir per tuos metus ar kitus paverstų tą pasirinktą postą pavyzdiniu, patriotišku, valstybišku, nekorumpuotu. Žinia, geras pavyzdys – užkrečiamas. Taip bendromis pastangomis ir sąžiningu darbu išgyvendintume korupciją Lietuvos muitinėje, pakeltume institucijos prestižą į europines aukštumas be jokių baisių viešųjų ryšių akcijų. Ko nuoširdžiai visiems ir linkėčiau.

Per trejus savo vadovavimo metus p. A. Šipavičius nedarė nieko reikšmingo naikinti korupcijai ir pats pareiškė, jog korupcija muitinėje jo niekada nestebino. Tad ar galima pasitikėti tokio vadovo pareiškimais apie norą išgyvendinti korupciją? Kodėl tas noras taip nelauktai ir netikėtai kilo būtent dabar?

Parengė Rimas Armaitis