Kova su terorizmu – imigracijos skatinimas

Lietuvis Ernestas Markšaitis kartu su kitais alpinistais buvo nušautas Pakistano kalnuose.

Tai dar vienas smarkus sukrėtimas pasauliui ir ypač mums, lietuviams. Žiaurus taikių, niekuo dėtų romantinio sporto atstovų nužudymas – tai Pakistano talibų kerštas už vieno jų vadų žūtį nuo JAV bepiločio orlaivio smūgio.

Islamo talibai kitaip nei mes supranta nekaltų žmonių žudymą. Jų karo įkvėpėjas bin Ladenas yra sakęs: puldami islamo valstybes (Iraką, Afganistaną), nešdami čia savo šėtonišką kultūrą (alkoholizmą, prostituciją, hedonistinę pasaulėžiūrą), Vakarai naikina mūsų nekaltus žmones. O jūsų žmonės yra kalti tuo, kad renka tokias vyriausybes.

Nekalti musulmonai žūsta ir per amerikiečių bandymus sunaikinti talibų vadus bepiločiais lėktuvais. Tą oficialiai jau yra pripažinęs ir Vašingtonas.

Akivaizdu, kad į 2001 m. rugsėjo 11-ąją „Al-Qaedos“ paskelbtą karą (nes Amerikos dangoraižių bombardavimo amerikiečių pilnais lėktuvais niekaip kitaip negalima vertinti, tik kaip naujos rūšies karą) JAV negalėjo neatsakyti – tai būtų rimtas smūgis jos, kaip galingiausios supervalstybės, prestižui ir įtakai. Su tuo tada nebūtų sutikę dauguma amerikiečių – nieko nedaranti vyriausybė būtų kritusi.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad dauguma amerikiečių jau mato, jog Irako ar Afganistano problemos nepavyko išspręsti taip paprastai, kaip tikėtasi: viena yra okupuoti valstybes, visai kas kita – ten įvesti negrįžtamą savo tvarką. Nepaisant „Al-Qaedos“, kaip organizacijos, susilpnėjimo, jau pačioje vakarietiškoje sistemoje atsiranda vis naujų islamo keršytojų (naujausi pavyzdžiai – žiaurios žudynės per Bostono maratoną ar kareivio galvos nupjovimas pakraupusių londoniečių akivaizdoje). Kita vertus, skaičiuojant ne žmonių aukas, o esminius smūgius rytietiškai ar vakarietiškai sistemai, šiandien būtų sunku pasakyti, kas laimi tame dešimtmečio kare – Irake, po S. Huseino nuvertimo, lyg ir vyksta labai trapūs Vakarų demokratijos principais paremti politiniai rinkimai, tiesa, su nuolatinėmis politinėmis žudynėmis, tačiau islamo talibai savo labai rimta pergale gali laikyti po Rugsėjo 11-osios JAV įvestą ir vis labiau plintantį visuotinį slaptą sekimą. Tai didelis smūgis demokratinei sistemai (viešumui, teisei į privatumą, nekaltumo prezumpcijai) ir palanki dirva autokratiniam režimui. Kankinimai slaptuose Gvatemalos kalėjimuose – tik vienas iš daigų, rodančių, kur veda nekontroliuojama slaptųjų tarnybų veikla. Dažnėjant teroro aktams, stiprėja slaptųjų tarnybų įtaka, piliečiai savo pažeistas teises dėl neteisėtų sekimų ar grėsmių būti šantažuojamiems lengvabūdiškai aukoja dėl baimės būti bet kada užmuštiems. Toks ir buvo bin Ladeno tikslas – gyvendama nuolat bijodama, vakarietiška demokratinė sistema naikins pati save.  

Teisus buvo JAV rašytojas Kurtas Vonegutas, tvirtindamas, jog didžiausia amerikiečių klaida šiame kare yra puikybė ir rytietiško pasaulio nuvertinimas: juk skaičiuojam arabiškais skaitmenimis, pabandykit sudauginti romėniškais.

Tačiau JAV, jau gerą pusšimtį metų pasaulio madas diktuojanti supervalstybė, gali sau leisti klysti. Bet ką nedidelei Lietuvai signalizuoja pirmoji beginklė jos auka nuo islamo radikalų keršto?

Štai ką terorizmo klausimu savo neseniai paviešintoje 2012 m. veiklos ataskaitoje visuomenei rašo mūsų Valstybės saugumo departamentas: Tarptautinio terorizmo grėsmė Lietuvai 2012 m. buvo ir išlieka maža, netiesioginė. Tačiau egzistuoja „vienišo vilko“ taktiką pasirinkusių asmenų keliamas pavojus, kai ekstremistinės ideologijos paveikti asmenys planuoja ir vykdo teroristinius išpuolius savarankiškai. Dažniausiai tokie asmenys yra nežinomi teisėsaugai, jie nepalaiko ryšių su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar ekstremistų grupuotėmis, todėl užkirsti kelią jų veiklai yra itin sunku.

Dar keli tušti sakiniai ir beveik viskas – visuomenė gali būti rami, vienintelę teroristinės grupės kūrėją Eglę Kusaitę, padedant Rusijos slaptajai organizacijai FSB (liūdnai ironiška – šią organizaciją VSD ataskaitoje vadina priešiškiausia Lietuvai), neutralizavom, ir ramu. Kitų teroristų Lietuva nedomina nei kaip pirmininkausianti Europos Sąjungai valstybė (tik kodėl pirmininkavimo laikotarpiu D. Grybauskaitei skirtas šarvuotis, kurio vertė milijonas litų?), nei kaip Goro provincijos Afganistane sergėtoja, nukovusi ne vieną talibą (žiūrėkite kad ir antradienio KAM pranešimą), nei kaip valstybė, laidojanti (beje, gana nesėkmingai) branduolines atliekas iš senos atominės elektrinės. Nauja atominė elektrinė taip pat net teoriškai nefiksuota kaip galimas teroristų puolimo įrankis.

Tačiau VSD savo mėgėjiškoje, metai iš metų perrašinėjamoje analizėje vis dėlto akcentuoja, kad pastaraisiais metais Lietuvoje pastebėtas gana aukštas trečiųjų valstybių piliečių imigracijos į Šengeno erdvę per Lietuvos teritoriją intensyvumas. Imigrantų iš trečiųjų valstybių diasporos ES valstybėse Lietuvą vertina kaip vieną palankiausių valstybių legalizuotis. Neatmestina galimybė, kad nelegalios imigracijos į Šengeno erdvę kanalais gali pasinaudoti ir asmenys ar jų grupės, keliantys grėsmę Lietuvos ir kitų ES šalių nacionaliniam saugumui. Šis ataskaitos skyrelis iliustruotas nuotrauka, kurioje žygiuoja musulmoniškai apsirengęs vyriškis, tiek figūra, tiek  neuždengta veido dalimi panašus į kažkada ieškomiausią pasaulyje teroristą, buvusį didžiausią JAV priešą bin Ladeną.

Nežinau, ar skaitė šią VSD ataskaitą mūsų vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas, neseniai viešai pareiškęs, kad Lietuvos, kaip ES pirmininkės, prioritetas vidaus reikalų srityje – skatinti trečiųjų šalių piliečių migraciją į Europos Sąjungą. „Siekdami kurti atvirą Europą, matome būtinybę užtikrinti, kad sąžiningiems trečiųjų valstybių piliečiams, atvykstantiems į ES dirbti bei mokytis, turi būti taikomos palengvintos atvykimo procedūros ir užtikrinamos visos teisės. Veiksminga migracijos valdymo politika taip pat prisidėtų prie ES ūkio augimo bei darbo rinkos poreikių tenkinimo“, – Liuksemburge kitiems ES vidaus reikalų ministrams praneša D. Barakauskas.

Va čia tai naujiena – Lietuva, nepaisydama visų nacionalinių ir ES grėsmių, D. Barakausko pastangomis kurs dar atviresnę Europą sąžiningiems trečiųjų valstybių piliečiams! Na, kaip VRM moka tikrinti sąžiningumą, mes žinome iš istorijos su melo detektoriumi ir atleistais FNTT vadovais, bet šiuo atveju svarbesnis kitas klausimas: ar šis ponas su savo rinkėjais tarėsi dėl tokios istorinės misijos, gavo jų įgaliojimus  – kiek pamenu, praėjusią kadenciją TT partija, kurios atstovas ir yra D. Barakauskas, ypač aktyviai pasisakė prieš didesnę trečiųjų šalių piliečių imigraciją į Lietuvą? O gal D. Barakauską tokiam Europos atvirumui paskatino Vokietija, kurios kanclerė A. Merkel yra pareiškusi, kad daugiakultūris projektas Europoje nepasisekė? O gal Prancūzija, kurios prezidentas, beje, ir buvęs VRM ministras, N. Sarkozy tiesiog iššveitė per pasienį romų taborus? O gal Didžioji Britanija, po kurią tik tik nuvilnijo stipri antiislamiška banga? O gal Švedija, šviežiai nusiaubta islamiškų pogromų? O gal Italija, su vargais apgynusi teisę viešai rodyti krikščionišką kryžių?

Lietuvos valdžia nesureikšmino žiaurios alpinisto Ernesto Markšaičio žūties – pirmos nekaltos talibų keršto aukos. Bent jau aš nepastebėjau jokios reakcijos šiuo klausimu. Gal pasitikėjo VSD ataskaita ir manė, kad tai nelemta išimtis? O gal yra tokios pat nuomonės kaip Pakistano talibai – nėra ko keliauti po svetimos kultūros šalis? Tačiau kaip tuomet vertinti ministro D. Barakausko užmojus – dar labiau atverti Europą (ir Lietuvą) tokioms kultūriškai skirtingoms trečiojo pasaulio šalims? Kaip nesuderintą „vienišo vilko“ taktiką?

„Bernardinai.lt“