Krašto apsaugos ministerija pranešė, kaip Lietuva stiprina oro gynybą

Krašto apsaugos ministerijos paveiksliukas, publikuojamas prie pranešimo „Kaip Lietuva stiprina oro gynybą?“.

Lietuvai susiduriant su hibridinių balionų ir dronų antskrydžiais, mūsų šalis nuosekliai vysto oro gynybos pajėgumus ir spartina ginkluotės įsigijimą.

„2026 metais reikšminga gynybos biudžeto dalis bus skiriama oro gynybai – maždaug ketvirtadalis viso įsigijimų biudžeto bus investuojamas į oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos stiprinimą“, - skelbia Krašto apsaugos ministerija pranešime visuomenei „Kaip Lietuva stiprina oro gynybą?“.

Informuojama, kad šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas dronų aptikimo ir neutralizavimo gebėjimų plėtrai, visuomenės perspėjimo sistemos tobulinimui bei glaudesniam institucijų tarpusavio bendradarbiavimui.

„Mūsų sprendimų vystymas grindžiamas Ukrainoje vykstančio karo patirtimi. Aktyviai plečiame radarų ir kitų sensorių tinklą, taip pat stipriname kovos su dronais pajėgumus įsigyjant tiek kinetines, tiek nekinetines priemones. Svarbu ne tik gebėti aptikti dronus, bet ir lygiagrečiai kurti integruotą dronų aptikimo ir perėmimo arba neutralizavimo sistemą”, – pasakė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Atskleidžiama, kad „reaguojant į augančią bepiločių orlaivių grėsmę, planuojama stiprinti ir pasyviąją gynybą svarbiausiuose objektuose, diegiant detektorius, jutiklius, barjerus bei kitus techninius sprendimus, kurios būtų derinamos su antidroninėmis ir elektroninėmis kovos sistemomis“.

„Oro gynyba yra ne tik Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo pagrindas, bet ir išskirtinai svarbi NATO integruotos oro ir priešraketinės gynybos dalis“, - skelbiama ministerijos pranešime.

Primenama, kad „pagal NATO politines gaires ir regioninius planus Lietuvos oro erdvės gynyba yra bendras Aljanso įsipareigojimas“.

„Lietuva aktyviai prisideda prie šios srities stiprinimo: NATO patvirtino kovos prieš dronus priemonių planą, surengtas Šiaurės Atlanto tarybos posėdis šia tema“, - nurodoma pranešime visuomenei.

Ekspertai.eu primena, kad Rusijos karinė invazija į Europos Sąjungos ir NATO valstybes buvo prognozuojama 2030 metais, vėliau – 2029-aisiais. Taip pat buvo teigiama, jog puolimas galėtų įvykti ir 2028 metais. Vėliau pasirodė įžvalgų, kad tai gali nutikti 2027-aisiais, o gal net 2026-aisiais. Galiausiai imta teigti, kad Rusija gali pulti bet kurią akimirką, nelaukdama jokių datų.

Susiję:

Rusija pulti NATO gali bet kurią akimirką

Priešų ataka prieš Lietuvą – Lukašenka nerimsta dėl Kapčiamiesčio karinio poligono