JAV ir ES valstybių vyriausybėms
Mes, buvę Sovietų sąjungos politiniai kaliniai ir disidentai, kreipiamės į Jus, demokratinių valstybių vadovus, informuodami apie Lietuvoje vykdomą akivaizdų buvusios teisėjos Neringos Venckienės ir jos giminių politinį persekiojimą ir prašome Jūsų tarptautiniu mastu įvertinti tokius politinius susidorojimus Lietuvoje bei imtis tokių pat priemonių, kokių demokratinės valstybės imasi prieš politinius persekiojimus Baltarusijoje, Rusijoje ar Ukrainoje.
Viena iš kertinių teisinės valstybės nuostatų yra ta, kad valstybės institucijos ir pareigūnai yra lygūs visiems, nepriklausomai nuo jų viešai reiškiamų įsitikinimų. Tai griežtai apibrėžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“.
Tačiau N. Venckienei, atskleidusiai ir itin kritiškai pasisakiusiai prieš sistemines Lietuvos teisėsaugos ydas ir pažadėjusiai kartu su bendraminčiais, jei bus išrinkti į parlamentą, jas ištaisyti, teisingumą vykdančios institucijos - teismai, policija, prokuratūra - lyg susitarę ar gavę nurodymą iš viršaus pradėjo taikyti dvigubus standartus ir elgtis su ja kitaip, nei anksčiau elgdavosi su kitais Lietuvos piliečiais.
Apygardos teismo teisėja N. Venckienė buvo pirmoji Lietuvoje teisėja ir apskritai neliečiamybę turintis asmuo, kuriam be parlamento sutikimo buvo suvaržyta laisvė (užlaužtos rankos, pažeista gyvenamosios vietos neliečiamybė), taip pažeidžiant Konstitucijos užtikrintą teisėjo imunitetą. Visuomeninė komisija, kurią sudarė žinomi Lietuvos teisininkai ir žmogaus teisių gynėjai, konstatavo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjos R. Šidlauskienės išaiškinimas, kad Garliavos byloje galima pažeisti teisėjos N. Venckienės imunitetą be parlamento sutikimo, nes šioje byloje ji neva yra ne teisėja, o mažametės globėja, prieštarauja ne tik Konstitucijai (114 str.), Teismų įstatymui (47 str.), bet ir Teisėjų garbės teismo sprendimams, kai jie N. Venckienę už jos pasisakymus toje pačioje byloje vertino ir baudė jau ne kaip globėją, bet kaip teisėją. Taigi, Lietuvos Respublikos teisėjai N. Venckienės atžvilgiu pirmąkart taip akivaizdžiai taikė dvigubus standartus ir vienu atveju baudė ją kaip teisėją, o kitu – kaip globėją, naikindami teisėjos imunitetą, neteisėtai aiškindami Konstituciją N. Venckienės nenaudai.
Dvigubus standartus į politiką pasiryžusios eiti N. Venckienės atžvilgiu pradėjo taikyti ir policija. Net nesulaukusi Prezidentės pažadėto ir prokuratūros pradėto tyrimo išvadų dėl įvykdyto smurto prieš N. Venckienę, jos globojamą brolio mergaitę ir juos palaikiusius taikius Lietuvos piliečius, pirmą kartą mūsų šalies istorijoje policija nusprendė pateikti sąskaitą piliečiui už prievartos veiksmus, panaudotus prieš jį patį. Iki šiol tokia praktika nebuvo taikoma net didžiausiems nusikaltėliams, kaltinamiems daugybės žmonių nužudymais, plėšimais, prostitucijos organizavimu ar narkotikų platinimu, korupcija ar kontrabanda.
Akivaizdžiai dvigubus standartus į politiką pasukusiai N. Venckienei taiko ir prokurorai, pirmąkart Lietuvos istorijoje patys asmeniškai atvežę kvietimą atvykti į prokuratūrą tiesiai į ligoninę bei grasinantys tiesiogiai kištis į N. Venckienės gydymo procesą, net priverstinai tikrinti sveikatą, taip skubėdami ją nuteisti dar iki parlamento rinkimų ir bandydami sutrukdyti tapti parlamento nare. Tokią išvadą mes darome, nes dar nė vienas Lietuvos pilietis, net labiausiai Lietuvos piliečius finansiškai apgavęs EBSW koncerno vadovas G. Petrikas, nėra sulaukęs tokių akivaizdžiai perdėtų prokuratūros pastangų. Tuo tarpu N. Venckienė kaltinama tik tuo, kad neva savo pasisakymais įžeidė teismų sistemą ar neva nepakluso teisėsaugos pareigūnų reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prokurorai apie kiekvieną menkiausią savo veiksmą ir grasinimus pranešinėja žiniasklaidai, taip nuolat kurdami viešą psichologinį spaudimą N. Venckienei. Prisiminus ketverius metus besitęsiančią Darbo partijos finansinę bylą, kurioje ši partija kaltinama nuslėpusi nuo valstybės milijonus litų mokesčių ir kuri užsitęsė dėl daugelio proceso dalyvių ligų, tačiau nė vienas prokuroras nevažiavo to tikrinti į ligoninę, o taip pat prisiminus, kaip ilgai tiriamos kitos panašaus pobūdžio bylos, kaip ilgai tiriamos visai Lietuvai svarbios pokario genocido, aukštų valdininkų korupcijos bylos, toks prokuratūros ir kitų teisingumą vykdančių institucijų dvigubų standartų taikymas N. Venckienės atžvilgiu negali būti vertinamas kitaip, kaip Lietuvos Konstitucijoje numatyto visų piliečių lygiateisiškumo pažeidimas ir politinis persekiojimas, panašus į politiškai angažuotą persekiojimą, kurį teisėsauga vykdo prieš J. Tymošenko Ukrainoje ar verslininką M. Chodorkovskį Rusijoje.
Kadangi toks buvusios teisėjos, o dabar kandidatės į parlamentą N. Venckienės politinis persekiojimas yra tiesiogiai susijęs su šių metų gegužės 17 dieną Lietuvos teisėsaugos įvykdytu smurtiniu aktu prieš teisėją N. Venckienę, jos globojamą brolio dukrą bei juos palaikiusius taikius Lietuvos piliečius, kadangi po šio smurto Lietuvoje kilo masinis nepasitenkinimas valdžia ir teisėsaugos institucijų veikla, galintis pasireikšti greitai vyksiančiuose parlamento rinkimuose, pridedame Visuomeninės komisijos, sudarytos iš žinomų Lietuvos teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų, išvadas dėl šio valdžios smurto akto.
Alfonsas Svarinskas, kunigas, buvęs politinis kalinys
Robertas Grigas, kunigas, buvęs disidentas
Algimantas Keina, kunigas, buvęs politinis kalinys
Nijolė Sadūnaitė, vienuolė, buvusi disidentė
Antanas Terleckas, buvęs politinis kalinys, Laisvės lygos vadovas
Algirdas Patackas, buvęs parlamento narys, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo akto signataras, buvęs disidentas
Algirdas Endriukaitis, buvęs parlamento narys, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo akto signataras, buvęs politinis kalinys
Vytautas Vaičiūnas, kunigas, buvęs disidentas
A PLEA TO THE GOVERNMENTS OF THE UNITED STATES AND THE EUROPEAN UNION
August 16, 2012
We are former dissidents and political prisoners of the Soviet Union who are addressing you, the leaders of democratic countries, and informing you about a clearly showcased aggressive political persecution in Lithuania, which is being enacted against the former judge, Neringa Venckienė, and her relatives. Our request is that you would assess this situation on the international level and apply the same measures that have been used by democratic countries against the political persecutions in Belarus, Russia, and Ukraine.
One of the cornerstones of rule of law is the fact that the government institutions and officials are treated equally by the rule of law, regardless of their publicly expressed beliefs. This is also strictly defined by the Constitution of the Republic of Lithuania, Article 29: “All persons are equal in the eyes of the law, courts, and other governmental institutions and governmental officials.”
However, the institutions of justice and law enforcement in Lithuania – the courts, police, and prosecutor’s office – act as though they have made an agreement or received some orders from those who are more powerful in the government hierarchy when dealing with N. Venckienė, who revealed and publically criticized systemic flaws of the Lithuanian legal system and promised to fix them together with like-minded supporters after she is elected to the Parliament. Subsequently, these institutions began to apply double standards and treat her differently than they have previously treated other Lithuanian citizens.
N. Venckienė is the first District Court judge and the first individual with legal immunity whose freedom was restricted without the consent of the Parliament. Specifically, authorities restrained her arms, brutally invaded her residence, and thereby violated the provisions of the Constitution that guarantee a judge’s immunity. The Public Commission, consisting of well known Lithuanian lawyers and defenders of human rights concluded that an explanation issued by the Kedainiai District Court judge, R. Šidlauskienė, that the violation of judge N. Venckienė’s immunity in the Garliava case without the consent of the Parliament was justifiable, since she is allegedly not a judge in this case but a minor’s guardian, not only directly contradicted the Constitution (Article 114) and the Judiciary Law provisions (Article 47), but also the conclusions of the members of the Judicial Court of Honor. That court treated N. Venckienė’s public comments in the same case not as the comments of a minor’s guardian, but those of a judge, for which she was punished. Thus, the judges of the Republic of Lithuania had applied obvious double standards to judge N. Venckienė’s situation for the first time when she was treated and punished as a judge in one instance and in another instance in the same case she was treated as a guardian when her judge’s immunity was suspended arbitrarily and the Constitution was interpreted unlawfully to her disadvantage.
The police also started to apply double standards to N. Venckienė, who announced her intentions to go into politics. They did not even wait for any investigation regarding the violence used against judge N. Venckienė, her ward (her brother’s daughter), and the peaceful Lithuanian citizens who supported them, which was promised by the president and allegedly started by the prosecutor’s office. For the first time in Lithuanian history, the police decided to bill a citizen for the acts of violence used against her. This kind of practice has not been applied even to the most serious offenders convicted of mass murder, robbery, running organized prostitution, drug dealings, corruption, or smuggling.
It is very obvious that the prosecutors are also applying double standards to N. Venckiene. For the first time in Lithuanian history, prosecutors were personally serving official papers in the hospital demanding N. Venckiene’s presence at prosecutor’s office (she had been undergoing a surgical procedure). Furthermore, they are threatening to closely monitor and even supervise N. Venckiene’s treatment in order to interrogate and indict her as quickly as possible. This approach shows that they are rushing to sentence her before the parliamentary election in an attempt to prevent her from becoming a Parliament member. We have come to this conclusion, since no other Lithuanian citizen, even G. Petrikas, the former president of the scandalous EBSW Concern, who financially wronged a large number of Lithuanians in the largest financial scam ever, did not receive such obviously excessive attention and efforts from the prosecution. N. Venckiene, on the other hand, is being accused only of insulting the court system with her public comments and not complying with the requests of the representatives of the legal system. In addition, the prosecutors are creating a psychologically stressful public climate for N. Venckienė by constant threats and announcements to the media of the smallest steps they are taking against her. As we look at the financial case of the Labor Party that has been continuing for the last four years, where this party is being accused of fraud and deception concerning millions of litas of state tax money, we can see how this case has been prolonged due to the many illnesses of the people involved, but no prosecutors ever went to the hospital to check on them because of that. Looking at the length of time investigations take in other cases of a similar nature and how much time it has been taking to investigate the cases of the post-war genocide and the corruption of high officials, the application of double standards to N. Venckiene by the prosecution and other justice authorities cannot be viewed as other than the violation of the provisions of the Lithuanian Constitution, which guarantees equality to all citizens and as political persecution similar to the politically engaged legal persecution of Y. Tymoshenko in the Ukraine, the persecution of the businessman, M. Khodorkovsky, in Russia, and the persecution and murder of the attorney, S. Magnitsky, in prison, who alleged that Russian officials perpetrated large-scale systematic theft from the Russian government.
This political persecution of N. Venckiene, the former judge and now a candidate for Parliament, is directly related to the violent acts committed against judge N. Venckiene, her ward (her brother’s daughter), and
peaceful Lithuanian citizens who were supporting them, by Lithuanian authorities on May 17th of this year. This caused massive dissatisfaction with the government and the activity of the judicial system among Lithuanian citizens, which may be displayed in the parliamentary election that will take place shortly. Therefore, we believe it is very important to enclose for your review the conclusions made by the Public Commission, which investigated this violent act perpetrated by the government of Lithuania.
Sincerely,
Alfonsas Svarinskas, priest and former political prisoner
Robertas Grigas, priest and former dissident
Algimantas Keina, priest and former political prisoner
Nijolė Sadūnaitė, nun and former dissident
Antanas Terliackas, former political prisoner
Algirdas Patackas, former member of Parliament, signatory of the Act of Lithuanian Independence, and former dissident
Algirdas Endriukaitis, former member of Parliament, signatory of the Act of Lithuanian Independence, and former political prisoner
Vytautas Vaičiūnas, priest and former dissident
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
