Kauno technologijos universiteto dėstytojas, energetikos ekspertas Valdas Lukoševičius sakė, kad pereinant prie šildymosi biokuru didžiausia problema yra kapitalo sąnaudos ir negreitas investicijų atsipirkimas.
V. Lukoševičiaus teigimu, vienintelė išeitis - valstybės subsidijos, bet jos didiesiems miestams per menkos.
“Kuras labai pigus, bet investicijos didelės. Kada reikia pagrįsti greitą kainų sumažėjimą, o šilumos įmonių investicinius projektus derina tiek savivaldybių tarybos, tiek komisija, jeigu nemato greito efekto, paprastai nederina tokių projektų. Greitą efektą galima gauti tik tuo atveju, jeigu investicijos subsidijuojamos”, - aiškino ekspertas.
Pasak dėstytojo, tam reikalui buvo naudojama ES parama, bet kiekvienam projektui duoti 5 milijonai yra labai menki ir iš esmės gelbsti tik mažas savivaldybes. Tuo tarpu visi didieji miestai - “dujiniai” ir net nesimato pastangų artimiausiu metu, kaip būtų galima sumažinti investicinius kaštus, reikalingus biokurui tuose miestuose.
“Tie 140 milijonų galėjo būti alternatyva, net panaudotas specialus fondas greitesniam dujų keitimui į biokurą - taip būtų pagelbėta atskiriems miestams. Čia yra realūs ir greiti sprendimai, o visi kiti administraciniai pertvarkymai galbūt ir duotų kokį efektą, bet tikrai negreitai, ir nesimato, kad iš esmės spręstų problemą. Žodžiu, prioritetai yra ne ten”, - tvirtino V. Lukoševičius.
Vyriausybė planuoja už beveik 140 milijonų litų, nepanaudotų pagal daugiabučių renovavimo programą, pirkti 3 gelbėjimo sraigtasparnius. Kai kurie ekspertai teigia, kad šie pinigai galėtų būti panaudoti energijos taupymo priemonėms įgyvendinti.
“Žinių radijo” | Ekspertai.eu inf.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]