Kuriama Lietuvos konservatorių partija

Lietuvai reikia konservatorių. Daugelis žmonių išgirdę tokį teiginį pasakytų – jūs ką, išprotėjote? Ačiū, gal užteks, jau vienus tokius „konservatorius“ turime, žalos pridaryta tiek, kad dar ilgai reikės srėbti jų privirtą jovalą, kol išsiliuobsime.

Tačiau taip nėra – Lietuvoje neegzistuoja jokia konservatorių partija.

Jei koks nors didelis gamtos teršėjas save vadintų žaliuoju, tai dar nereikštų, kad jis – gamtą tausojantis žaliasis. Lygiai taip pat nereiškia, kad dėl to negalėtų atsirasti tikrieji žalieji, siekiantys saugoti valstybės resursus – miškus, ežerus ar  orą. Tas pat pasakytina ir apie apsišaukusiuosius konservatoriais.

Sunkiai suvokiama, tačiau per tris dešimtmečius Lietuvoje neatsirado tikros dešinės konservatorių partijos, stiprios jėgos, kuri rūpintųsi nacionaline gerove ir gintų šalies interesus pagal klasikinę konservatizmo ideologiją.

Todėl pats laikas, jau atšventus tūkstantmetį ir baigiant švęsti šimtmetį bei Lietuvai artėjant prie nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio iškilmių, pagaliau sukurti tokią partiją.

Lietuvai reikalinga politinė jėga, kuriai rūpėtų ir kuri užtikrintų, kad būtų laikomasi Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų, Europos socialinės chartijos reikalavimų, kad būtų vykdomi Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komiteto ir  Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bei kiti tarptautiniai mūsų valstybės įsipareigojimai, kuriuos besikeičiantys valdantieji ignoruoja.

Pripažinkime, daugelis Lietuvos žmonių norėtų, kad nebūtų be perstojo niekinama mūsų Konstitucija, kad valstybėje būtų pagaliau įvykdytos esminės pertvarkos teisėsaugos srityje, kad visi valstybės finansai būtų absoliučiai vieši, o ne slepiami, kad valstybinis-komercinis transliuotojas taptų visuomenine-nekomercine Lietuvos televizija ir radiju, kad būtų išspręstas Lisabonos sutarties įteisinimo klausimas Lietuvoje, kad užsienio karinės bazės mūsų tėviškėje būtų statomos tik teisėtai, o ne neteisėtai, kaip yra dabar ir t. t., ir pan.

Maži atlyginimai, dideli mokesčiai, rekordinė emigracija, didelės kainos, mažos pensijos, nepagarba žmogaus teisėms – apie tai labai dažnai kalba ir dabartiniai, ir buvę valdantieji, bet tai yra tik pasekmės aukščiau išvardintų priežasčių.

Todėl reikia veikti, o ne tik kalbėti apie vienybę, telkimąsi, Lietuvos pasiekimus bei girtis nuolatine lyderyste.

Tuo labiau, jei apie pažangą kalba degradavusių partijų atstovai, griaunantys savo partines struktūras savo rankomis ir kuriantys komitetus, bandydami apgauti žmones naujų darinių skaidrumu ir reikalingumu. Ar reikia galybės naujų komitetų iš susiskaldžiusių partijų?

Tad kreipiamės į tuos, kas pritariate tokiam siekiui – partinius ir nepartinius, visuomeninių organizacijų narius ir pavienius asmenis, kurie valstybėje nori ne fasadinių permainų: sukurkime tikrą dešiniąją partiją, kurios Lietuvai gyvybiškai reikia.

Netrukus bus paskelbtos svarbiausios gairės ir politiniai tikslai, kuriuos pirminiame etape sieks įgyvendinti kuriama ir ilgai visuomenės laukta Lietuvos konservatorių partija.

Žinomas mongolų lyderis Čingischanas yra sakęs: melagis baudžiamas mirtimi, o bailys taip pat baudžiamas mirtimi. Mums, lietuviams, reikėtų įsiklausyti į šiuos žodžius.

Lietuvos konservatorių partijos (LKP) iniciatyvinės grupės vardu
organizacijos vykdančioji sekretorė Giedrė Astrauskaitė

P. S. Besiruošiant steigiamajam partijos suvažiavimui savo siūlymus, pastebėjimus, pastabas, kritiką ir informaciją apie tai, jog ketinate prisijungti prie partijos kūrimo siųskite el. paštu [email protected] (rašydami nurodykite savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis). Turite idėjų dėl partijos logotipo, moto, minčių dėl internetinio portalo – taip pat rašykite nurodytu elektroniniu paštu.