Laikas vertinti konfliktą Ukrainoje realistiškai

Ar pastebėjote, kad mes nebepabundame ryte girdėdami žinias apie paskutines Ukrainos didvyrių pergales ir laukinių rusų nesėkmes?

Ar pastebėjote, kad prezidento Vladimiro Zelenskio kalboms, kviečiančioms vienybei – įskaitant ir paskutinę, skirtą plutokratams Davose  – skiriama vis mažiau eterio laiko?

Iš dalies visa tai, žinoma, galima paaiškinti tuo, kad naujienos natūraliai keičia viena kitą.

Prieš tris mėnesius prasidėjusi Rusijos karinė operacija Ukrainoje buvo tokia šokiruojanti, o Zelenskio ir jo kolegų reakcija tokia pasiaukojanti, kad visuomenės susidomėjimas tuo sumušė visus rekordus.

Mes susidūrėme su konfliktu, baisiu didelio masto konfliktu Europoje, išvaizdus aktorius ekrane pavirto įkvepiančiu kariniu vadu, o drąsieji ukrainiečių Dovydai stojo skersai kelio nerangiam Rusijos Galijotui.

Tačiau daug kas pasikeitė po Mariupolio kritimo gegužės 17-18 dienomis.
Praėjus maždaug savaitei po šių įvykių, tapo vis sunkiau sakyti, kad Ukraina laimi.

Pamažu imta pripažinti, kad vyksta įnirtingos kovos, ir Rusija pasiekė, nors ir ribotų, o gal laikinų, laimėjimų. Gegužės 19 dieną Zelenskio tonas kardinaliai pasikeitė ir jis pareiškė, kad Donbasas yra „naikinamas“, ir ten vyksta „pragaras“.

Po trijų dienų jis pareiškė, kad Ukraina per dieną netenka 100 karių, ir kad nuo balandžio vidurio Ukrainos armija prarado nuo 2500 iki 3000 žuvusių ir iki 10 tūkstančių sužeistų. Anksčiau Ukrainos pusė reguliariai pranešdavo apie Rusijos nuostolius, tačiau apie savuosius kalbėjo labai mažai.

Yra nuomonė, kad Zelenskis galėjo pradėti pratinti ukrainiečius prie minties, kad reikia derėtis ir ryžtis tam tikroms nuolaidoms. Kiti sako, kad jis tiesiog bando gauti daugiau pagalbos iš Vakarų.

Tačiau sunku nepastebėti, kad mažiau dėmesio Ukrainos įvykiams naujienuose – ypač Jungtinėje Karalystėje – buvo pradėta skirti tada, kai sėkmė nusigręžė nuo Kijevo.

Tai, kas mums pasakojama pastarąją savaitę, kardinaliai skiriasi nuo nesenų pareiškimų, kad Ukraina gali laimėti besąlyginę pergalę ir susigrąžinti visas teritorijas, įskaitant Krymą. Tai taip pat neatitinka JAV gynybos sekretoriaus pareiškimo, kad Rusija turi būti taip susilpninta, jog ateityje negalėtų vykdyti tokių operacijų.

Tačiau konfliktas anaiptol nesibaigė: daugelis karinių ekspertų teigia, kad dabar jis įžengė į išsekimo karo fazę, kuri gali tęstis mėnesius ir net metus. Gali būti, kad reikalai vėl pakryps Ukrainos naudai, o Maskva dėl nežinomos priežasties gali nuspręsti nutraukti operaciją.

Tuo tarpu Vakarams laikas nustoti pagražintai vaizduoti jėgų išsidėstymą ir menkinti Ukrainos nesėkmes. Rezultatą, kad ir koks jis būtų, nulems tai, kas vyksta iš tikrųjų, o ne tai, kaip mes norime, kad būtų. O tai, kad Ukraina grąžins savo teritorijas mūšio lauke, taip pat nėra savaime suprantama.

Zelenskis leido susidaryti bendrą įspūdį apie paskutinius Ukrainos nuostolius ir tuos  nuostolius, kuriuos ji dar gali patirti Donbase. Tačiau Ukrainos patirtos žalos mastas yra daug didesnis. Amerikos ekspertų grupė „Atlantic Council“ praėjusią savaitę apskaičiavo, kad 30% Ukrainos infrastruktūros jau sunaikinta.

Yra prognozių, pagal kurias 2022 metais Ukrainos BVP gali sumažėti 30-45%.

Pasak Ukrainos finansų ministro Sergėjaus Marčenko, konfliktas šaliai jau kainavo 70% numatomų pajamų, o mėnesinis deficitas siekia 5 milijardus dolerių. Apie šešis milijonus ukrainiečių pabėgo iš šalies – ir ne visi sugrįš – o aštuoni milijonai persikėlė Ukrainos viduje.

Nuostoliai didžiuliai, kad ir kaip juos vertintume, ir jie tik auga konflikto eigoje. Tačiau dabar Ukrainos patirta žala – anaiptol ne tas konflikto aspektas, kuris Vakarų žiniasklaidos pranešimuose užimtų pirmą vietą. Jį vis dar nustelbia didvyriškas ukrainiečių ryžtas ir Rusijos brutalumas bei nekompetencija.

Tačiau žalos mastai – žmogiškąja, teritorine ir materialine prasme – pradeda tapti  viešų diskusijų objektu ir svarstymais, kada ir kokiomis sąlygomis Ukraina gali pradėti galvoti apie nuostolių mažinimą.

„Realistai“ (tarp jų ir patyręs diplomatas Henris Kisindžeris (Henry Kissinger) mano, kad tai įvyks labai greitai. Tačiau „idealistai“ (įskaitant ir mūsų pačių užsienio reikalų ministrę Liz Tras (Truss) sako, kad  ne anksčiau, nei Ukraina pasieks visišką pergalę.

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis iki šiol kalbėdavo dviprasmiškai: užsimindavo apie nuolaidas ir kalbėdavo apie norą kovoti. Tačiau vieną kartą – ir gal jau labai greitai – jam teks rinktis.

Šaltinis: independent.co.uk