Laiko pardavėjai ir pirkėjai arba Kur slypi didžiausia „paprasto žmogaus“ diskriminacija

Lietuvos pašto pastato Kaune fragmentas.

Jau greitai nebedirbsiu AB Lietuvos paštas skirstytoju. Bet per 3 su puse metų supratau, kur slypi didžiausia „paprasto žmogaus“ diskriminacija. Ji – net ne dėl žeminančio atlyginimo. Ji – dėl laisvo laiko stokos. Laisvo laiko, Dievo skirto žmogaus tobulėjimui.

Nes „paprastas žmogus“, jeigu jis nėra visiškai moraliai degradavęs, nėra alkoholikas, narkomanas ir t.t., jei jis negyvena iš pašalpų – jis turi uždirbti pragyvenimą Laiko pardavėjams.

Nes „paprastas žmogus“ turi dirbti kaip gyvulys.

O kai nedirba – jis ilsisi.

Jis miega, valgo, kartais dulkinasi.

Ir kartais pasižiūri LRT ar Delfi.

Pasižiūri laiko pirkėjų (veltėdžių propagandininkų) gaminamą melą.

Laiko pirkėjų, kurie perką laiką savo melo gaminimui iš Laiko pardavėjų.

Visokių palūkininkų ir kitokių žmonijos parazitų.

Šie, be abejo, patys perka laiką.

Iš LIUCIFERIO.

Ar dera taip rūsčiai smerkti „paprastą žmogų“ už tai, kad jis neturi tiek LAISVO LAIKO, kiek jo turi laiko pirkėjai ir laiko pardavėjai?

Aš turiu teisę kelti tokius klausimus, nes esu „nepaprastas“ žmogus, 3 metus pabuvęs „paprasto“ juodadarbio kailyje.

Aš nesigiriu, tik konstatuoju faktą – kaip humanitarinių mokslų daktaras (filosofas).

„Paprastas žmogus“ laisvo laiko neturi.

Laisvą laiką iš jo vagia visuomenės PARAZITAI.

Kurie visą savo laiką eikvoja tam, kad naikinti.

Lokaliai – Lietuvą.

Globaliai – žmoniją.

P. S. Čia apmatai rimto ir didesnės apimties teksto, kurį parašysiu jau po darbo pabaigos AB Lietuvos paštas.