Teisininkas Kęstutis Čilinskas pasiūlė piliečių asociacijos Jungtinis demokratinis judėjimas nariams gerai pagalvoti, ko jie atėjo į JDJ. Jei valdžios, pinigų ar šlovės, tai geriau iš karto palikti JDJ, teigia K.Čilinskas, kuris yra šios asociacijos pirmininkas.
Pasak jo, mūsų šalies istorija rodo, kad geri, patriotiniai ketinimai kai kuriems pavirsta į pasipelnymo šaltinį. Minėdami Laisvės gynėjų dieną, mes turime prisipažinti, kad už Laisvę žuvusiųjų idealai buvo greitai parduoti. Tarnystė Lietuvos valstybei iš garbės dalyko palaipsniui virto pasipelnymo valstybės sąskaita šaltiniu. Netgi Atkuriamojo Seimo nariai, Nepriklausomybės akto signatarai neišvengė šios pagundos, už savo darbą valstybei ir parašą tame akte laikė galimu šalia valstybinės algos imti ir žemės sklypus lengvatinėmis kainomis, ir rentas šalia pensijų. Anot K.Čilinsko, signatarams padarius tokią pradžią, kiti politikai ir pareigūnai dar uoliau siekė tarnystę Lietuvai paversti asmeninio pasipelnymo šaltiniu. Seimo įstatymai ar kitų valdžios įstaigų sprendimai tapo perkami, išsivystė oligarchinės monopolijos pradedant LEO ir baigiant atliekų tvarkymo bendrovėmis apskrityse. Vyriausybė pradėjo pastovią mažiukų LEO sandorių programą, vadinamą viešo ir privataus sektoriaus partneryste, kurių pagalba į privačias, partijai atsidėkojančias, rankas perplaunamas valstybės kapitalas. Daugelis Konstitucijos nuostatų neveikia. Tautos suverenitetas tik deklaruojamas, ji nušalinta nuo pagrindinių sprendimų. Kad negalėtų pasinaudoti Laisve ir konstitucinėmis teisėmis, valdžia Tautai rengia tramdomuosius marškinius įbauginimais, susirinkimų laisvės ir dalyvavimo rinkimuose suvaržymais. K.Čilinskas, kuris po Sausio 13-osios buvo pakviestas į Vyriausybę dirbti Vyriausybės sekretoriumi, teigia, jog daugelis mūsų patyrėme, ką reiškia ateiti į darbovietę, prie kurios netoliese stovi sovietinės kariuomenės dalys, o sovietinio OMONO kariai, įsibrovę į vyriausybinį radijo ryšį, keikdamiesi grasina susidorojimu. Tačiau, teigia K.Čilinskas, nė vieno tarnavusio Lietuvai, įnašas į valstybės atkūrimą negali ne maža dalimi prilygti tai aukai, kurią atidavė žuvusieji už Laisvę. Jie, teigia K.Čilinskas, taip stipriai tikėjo Laisvės idealais, kad už ją pasirašė savo gyvybe ir savo krauju ant Vilniaus grindinio ar Medininkų muitinės sienų. Atidavė viską, nieko mainais neprašydami ir nesitikėdami - nei rentos, nei žemės sklypo. Šiandien jų dvasia sklando virš Lietuvos ir mes turime jaustis Jiems skolingi. Turime kiek galint daugiau savo laiko skirti laisvos demokratiškos Lietuvos kūrimui, oligarchinės sistemos pakeitimui į teisinę valstybę. Ir neturime galvoti, koks už tai bus atlyginimas. Nes gyvybę už Laisvę atidavusieji apie tai negalvojo.„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]Kalba redaguota ekspertai.eu