|
Suprantu, kad jūs bijjote, kad su savo tradicijomis neatsilaikysite (neatsilaikysime) prieš popsą. Sutinku su tuo, todėl reikalinga valstybės politika, kuri remtų lietuviškumą, gal net visiškai archaiškų tradicijų atgaivinimą ir naujų kūrimą. Bet esant tokiai Konstitucijai, kurioje nėra minimas lietuviškumo saugojimas ir puoselėjimas, rinkta valdžia pati nepasiūlys to tikrai. Net jei ir Konstitucijoje būtų įrašytas lietuviškumo išsaugojimas, tai nesurasim jokio tyrinėtojo, kas pasakytų, kur yra lietuviškumo kriterijus. Kalba - taip. Bet tuo ir baigiasi. Šeimoje ugdyti vaikus jums niekas nedraudžia taip, kaip norime, bet sutinku, kad darželyje ar mokykloje daug mokytojų gali persistengti ir pardėti arba aiškinti, kad gėjai yra pedofilai ir bijokite jų (gaus baudą), arba kad būti gėju yra gražu ir skatinama (gaus premiją). Ką daryti, kad informavimas apie teises nevirstų propaganda ir diegimas? Čia tai rimtas kompleksinis klausimas, bet aš manau, akd sprendimas yra. Mus mokykloje tarybiniais laikais mokė šokti tautinius šokius, o dabar mano vaikų to nebemoko, jie patys susimeta į krūveles ir dainuoja tautines dainas, kurios labai gražios. Jose yra kažkas tokio vežančio. Bet tik tada, jei esi vaikystėje girdėjęs. Taigi, teisingai sakote, kad pavojus yra, jog bus tradicijos visiškai išplautos, jos bus paaukotos plikam ekonominiam interesui, didesnėms apyvartoms, t.y. laikiniems džiaugsmams. Bet tai nereiškia, kad reikia priešintis tai konvencijai. Tiesiog reikai organizuotis ir stiprėti, nes ir be konvencijos lietuviškumas nyksta. Manau, kad galėtų atsirasti nacionalinis lietuviškumo atgimimo fondas, gal net nedidelis, ir pirmasis uždavinys turėtų būti nustatyti, kas gi yra tas lietuviškumas. Po to galima būtų finansuoti mokymo programas, ne tik vaikams, bet ir visiems kitiems.
|