Latvijoje į karinius poligonus atvykstantys kariai padėjo verslui išgyventi net COVID-19 krizę

Rusijos karinei invazijai į NATO ir ES narę Lietuvą tampant vis labiau neišvengiama realybe, Baltijos šalys nuosekliai stiprina NATO rytinio flango gynybinius pajėgumus, skelbiama Kultūros ministerijos pranešime visuomenei „Stiprinamas regiono saugumas: Latvijoje atidarytas Sėlijos poligonas, Lietuva steigia brigados dydžio poligoną Kapčiamiestyje“.

Vasario 20 d. Latvijoje buvo atidarytas naujasis Sėlijos karinis poligonas.



O Lietuva steigs brigados dydžio karinį poligoną Kapčiamiesčio apylinkėse ir išplėsti Tauragės poligoną Jurbarko rajone, taip atsakant į padidėjusią Rusijos grėsmę regione. 

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, dalyvavęs Sėlijos poligono atidarymo ceremonijoje, pabrėžė, kad reali atgrasymo galia prasideda nuo karių pasirengimo.

„Simuliatoriai ir virtualios treniruočių erdvės yra svarbi pasirengimo dalis, tačiau jų nepakanka – karys turi mokėti veikti realioje aplinkoje realiomis sąlygomis. Poligonai – tai ne infrastruktūra dėl infrastruktūros, o būtina sąlyga karių rengimui ir realiai atgrasymo galiai Baltijos regione užtikrinti“, - susirinkusiems pasakė R. Kaunas.

Pranešama, kad „poligonų plėtra vyksta visame NATO rytiniame flange – Latvija atidarė naują Sėlijos poligoną, Estija turi dideles mokymo teritorijas, Lenkija planuoja naujus poligonus, Vokietija atnaujina apleistas karines bazes“.

Informuojama, kad „karinio poligono steigimas Kapčiamiestyje ir Tauragės poligono plėtra Jurbarko rajone tiesiogiai susiję su nacionalinės divizijos sukūrimu ir augančiu NATO sąjungininkų skaičiumi Lietuvoje“.



„Šiuo metu iki brigados lygio mokymai galimi tik Pabradės poligone, kur dislokuoti ir treniruojasi JAV kariai, bei iš dalies Gaižiūnų poligone. Rūdininkų poligonas taps Vokietijos karių treniruočių vieta. Kitos karinio rengimo teritorijos skirtos iki kuopos ir bataliono dydžio vienetams. Todėl atsižvelgdama į NATO regioninės gynybos planus ir pasikeitusią saugumo situaciją, Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą steigti naują brigados dydžio karinį poligoną Kapčiamiesčio apylinkėse“, - skelbiama ministerijos pranešime visuomenei.

Primenama, kad „teritorija yra strategiškai svarbi – ji yra netoli Suvalkų koridoriaus, vienos jautriausių NATO gynybos vietų, jungiančios Baltijos šalis su kitomis Aljanso valstybėmis ir kartu skirianti Kaliningradą nuo Baltarusijos“.

Nurodoma, kad Kapčiamiesčio karinis „poligonas leis užtikrinti visavertį brigados rengimą, sustiprins sąjungininkų priėmimo galimybes ir padidins viso Pietų Lietuvos regiono saugumą“.



Taip pat žinoma, kad kariniai poligonai „kuria naujas darbo vietas ir skatina vietos verslo augimą“.

„Latvijos gynybos ministerijos duomenimis, pratybų metu atvykstantys kariai tapo tokia svarbia vartotojų grupe, kad padėjo verslui išgyventi net COVID-19 krizę“, - rašoma ministerijos pranešime.

Lygiai to paties po Kapčiamiesčio karinio poligono įkūrimo laukiama ir Lietuvoje: naujų darbo vietų, ekonomikos augimo, bendruomenių stiprėjimo.

Susiję:

Nuo Latgalos iki Kapčiamiesčio: kas per 14 mėnesių pakeitė Lietuvos grėsmės kryptį?

Kapčiamiesčio karinio poligono veikla sudarys prielaidas sukurti apie 100 darbo vietų

Seime absoliuti vienybė – už Kapčiamiesčio karinį poligoną balsuos visi

Rusija pulti NATO gali bet kurią akimirką