Latvijos tragedija. Kuo didžiuojasi latviai ir kuo lietuviai

Visą praėjusią savaitę Latvijoje dar plevėsavo juodu kaspinu perrištos vėliavos, žmonių veiduose neblėso skausmo ir liūdesio šešėliai. Lapkričio 18-ąją tūkstančiai latvių išėjo į gatves, kad apgintų valstybingumą, o po tragedijos Zolitūdėje lapkričio 21-ąją visus šalies gyventojus suvienijo netekties išgyvenimas. Apsikabinę raudojo ir latviai, ir rusai. Žmonių žūtį taikiu metu, kai kiekvienos demokratinės valstybės konstitucijoje deklaruojama, jog valstybė garantuoja socialinį saugumą, įvertino ir šalies vadovai, pareigūnai, specialistai.

Atrodo, kad tragedija labiausiai sukrėtė šalies prezidentą Andrį Bėrzinį. Pirmąją naktį po įvykių prezidentas ėjo į Rygos Duomo bažnyčioje aukotas mišias melstis drauge su rygiečiais, dalyvavo priimant svarbius sprendimus tragedijos padarinių ir kompensavimo klausimais, visuose pasisakymuose išlaikė labai griežtą ir aiškią poziciją, pavadindamas įvykius masine žmogžudyste, labai jautriai sureagavo į „Maximos“ atstovų pasisakymus, dėl kurių skubiai išvyko iš Lietuvos, trumpai pabuvęs Rytų partnerystės suvažiavime lapkričio 29-ąją. Andrio Bėrzinio susitikimas su Dalia Grybauskaite buvo trumpas ir dalykiškas: Bėrzinis išsakė savo susirūpinimą dėl šalyje susidariusios padėties po „Maximos Latvija“ vadovo išsakytų žodžių, kad jis nejaučia kaltės dėl įvykių Zolitūdėje. Mūsų šalies vadovė jokių pareiškimų dėl Latvijos tragedijos neišsakė. Tiesa, „Maximos“ tinklo Latvijoje vadovas Gintaras Jasinskas buvo atleistas iš pareigų praėjus pusvalandžiui nuo Lietuvos ir Latvijos prezidentų pokalbio. Lapkričio 28-ąją vizito pas prezidentą metu užuojautą ir Lietuvos palaikymą Latvijai išsakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji taip pat savo ir visos Lietuvos žmonių vardu dar kartą atsiprašė Latvijos Seimo pirmininkės Solvitos Abuoltinios dėl netinkamo privačios bendrovės atstovo elgesio Baltijos Asamblėjos sesijos metu.

Latvija labai emocingai sureagavo į ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio pareiškimą apie atsistatydinimą. Premjeras šį pareiškimą paskelbė po pokalbio su prezidentu, per trumpą spaudos konferenciją prezidentūroje. Dombrovskis kalbėjo vos tramdydamas ašaras, jo pasisakymas buvo aiškus ir lakoniškas: dėl tragedijos Zolitūdėje kažkas turi prisiimti politinę atsakomybę. Prezidentas jam padėkojo. Tuojau po šio įvykio internetas mirgėjo palaikančiais premjerą komentarais, latviai išsakė poziciją: „Mes didžiuojamės savo valstybe, kuri taip elgiasi. Turime, su kuo palyginti. Lenkija po lėktuvo katastrofos ne tik nepadarė panašių žingsnių, bet dar ir apdovanojo baisiojo skrydžio organizatorius.“ Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nepraleido progos patylėti ir pareiškė, kad po tuo Dombrovskio atsistatydinimu kažkas slypi, tik mes apie tai sužinosime daug vėliau. Kam dabar pilti žibalo į ugnį, kai visa Latvija su prakeiksmu taria Lietuvos „Maximos“ vardą, visiškai nesuprantama...

Televizijos eteryje savo nuomonę apie įvykius Latvijoje išsakė ir Ignas Staškevičius. Jis teigė, kad apie realią situaciją nieko nežino, kad jis jau labai toli nuo visų „Maximos“ reikalų, – tėra akcininkas. Žodžiu, nusiplauna rankas. Tačiau lapkričio 30-ąją UAB „Vilniaus prekyba“ pareiškia, kad sudaroma Krizės valdymo grupė pagalbai nukentėjusiems per tragediją Rygos Zolitūdės prekybos centre koordinuoti. Grupės vadovu paskiriamas Staškevičius, nors prieš porą dienų ir teigė „esąs ne prie ko“. Matyt, Ignui teks srėbti ir „Maximos Latvija“ vadovo Gintaro Jasinsko, ir „Vilniaus prekybos“ valdybos pirmininkės Jolantos Bivainytės, kuri taip pat aiškino, kad „Maxima“ visiškai nekalta dėl žmonių žūties, pareiškimų padarinius.

Šokiruoti visų „Maximos“ atstovų pasisakymų Latvijos piliečiai boikotuoja prekybos centrus: neperka juose, raudonais dažais uždažo stiklus, siunčia prakeiksmus internetu. Prezidentas pareiškė, kad „Maximos“ ateitis Latvijoje neprognozuojama. Apie tai, kad reputacija galutinai prarasta, kalba ir patys verslininkai. Latvijoje vis daugiau kalbama apie maksimalaus pelno vaikymosi nežmoniškumą, apie godumą, nepasotinamumą, vis daugiau tekstų apie baisias prekybos tinklų kasininkų darbo sąlygas. Tačiau išvada viena: tie, kurie nori maksimalaus pelno, turi prisiimti ir maksimalų praradimą. Latvijos vyriausybė išmokės po 10 000 latų žuvusiųjų artimiesiems ir po 5 000 latų nukentėjusiesiems. „Maxima Latvija“ žuvusiųjų artimiesiems žada po 3 000 latų. Estijos sostinės Talino savivaldybė pareiškė, kad nukentėjusiesiems skiria 100 000 eurų. Tokio pareiškimo iš Lietuvos pusės dar nebuvo.

Reikia pridurti, kad tragedija Rygoje suvienijo ir advokatus, kurie pareiškė, kad kaltiesiems bus priteistos maksimalios žalos atlyginimo sumos. Iš jau nustatytų keturių atsakingų už tragediją subjektų bus pareikalauta 100 milijonų latų. Numanoma, kad tarp tų subjektų – ir Rygos savivaldybė. Ir policija, ir prokuratūra veikia labai operatyviai: paimtos šūsnys dokumentų iš projektavimo ir statybos įmonių, susijusių su pastato Zolitūdėje statymu, taip pat iš pastato savininkės „Maximos“. Surinkta daugybė statybinių medžiagų pavyzdžių – jau dabar aišku, kad jų kokybė neatitiko tokio pobūdžio statiniams keliamų reikalavimų. Tiesa, praėjus vos trims dienoms po tragedijos, buvo atleisti šeši Rygos savivaldybės Statybos valdybos darbuotojai, susiję su leidimų minėtam objektui išdavimu. Tačiau rygiečiai pareiškė griežtesnę poziciją: atsistatydinti privalo ir Rygos meras Nilas Ušakovas, kuris jau kelis kartus „pabrėžė“, kaip svarbu yra dirbti Rygos labui, o ne atsistatinėti: „Aš neketinu atsistatydinti. Ministras pirmininkas, mano manymu, pasinaudojo situacija, kad pelnytų taškų populiarumui. Tai valstybei sunkiai sprendžiamų klausimų suvertimas kažkam kitam.“ Ką apie tai mano Latvijos piliečiai? Internetas atsako – latviai mano, kad Dombrovskis „politinės atsakomybės“ kartelę pakėlė labai aukštai ir pasielgė kaip vakarietiškosios kultūros žmogus, o Ušakovas – tipiškas Rytų atstovas, drebantis dėl šiltos kėdės ir manipuliuojantis žmonių emocijomis. Gruodžio 3 dieną prie Rygos savivaldybės organizuojamas piketas, reikalausiantis Ušakovo atsistatydinimo. Piketo organizatoriai sako, kad būdamas Seimo nariu 2009 metais Ušakovas balsavo už Valstybinės statybos inspekcijos likvidavimą ir visą atsakomybę perkėlė ant savivaldybių pečių. Rygos meras negali nejausti atsakomybės, nes jo vadovaujama savivaldybė ir davė leidimą Zolitūdės statyboms.

Šiuo metu policija vykdo tyrimą pagal Kriminalinių nusikaltimų kodekso 239 punkto 2 dalį – „Dėl statybos reikalavimų pažeidimų, dėl kurių įvyko sunkūs padariniai.“ Jau konstatuota, kad sunkūs pažeidimai padaryti ir projektuojant, ir statant objektą. Latvijos statybos inžinierių sąjungos Sertifikavimo ir vertinimo komisija sustabdė septynių inžinierių sertifikatų galiojimą visam tyrimo laikotarpiui. Tie, kurie bus pripažinti kaltais, sertifikatų neteks visam gyvenimui. Kalbėdami apie statybų bendrovės „Re&Re“ atsakomybę, žmonės baksnoja ir į kitus įvykius, susijusius su šią įmone, – jos statytas kitas pastatas taip pat buvo įgriuvęs, jos vadovaujama Rygos pilies restauravimo komanda iki šiol neatsakė, kas kaltas dėl milžiniško gaisro, kuris kilo pilyje vasarą, klausiama, kodėl nutylimas ir tuojau po pastatymo kilęs gaisras ant Zolitūdės „Maximos“ stogo.

Lapkričio 29 dieną „Arenoje Ryga“ buvo organizuotas labdaros koncertas, skirtas Zolitūdės tragedijos aukoms. Surinkta 103 373 latų suma. Į atskirą sąskaitą, lapkričio 21-ąją sukurtą nukentėjusiems, latviai jau paaukojo 658 tūkstančius latų.