Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono 3-oji mechanizuotoji pėstininkų kuopa su priskirtais vienetais nuo 2017 m. pradės budėjimą NATO Ypač greito reagavimo pajėgų (angl. NATO VJFT – Very high readness Joint Task forces) sudėtyje ir bus prisikirta Jungtinės Karalystės vadovaujamam Sausumos pajėgų elementui. Lietuvos skiriama pėstininkų kuopa užduotis vykdys Danijos kariuomenės bataliono sudėtyje, logistinėms operacijoms užtikrinti bus skiriamas ir Nacionalinis paramos elementas.
Ruošdamiesi budėjimui, Lietuvos kariai kovo 31 d. išvyko į Danijos karalystę, kur dalyvaus lauko taktinėse pratybose, treniruosis vykdyti puolamąsias operacijas danų bataliono sudėtyje.
„Šie mokymai yra sudedamoji pasirengimo budėti 2017 m. NATO ypač greito reagavimo pajėgų sudėtyje dalis. Jau praeitų metų lapkričio mėnesį turėjome pirmuosius mokymus kartu su danų Husarų bataliono kovinės grupės kariais, kur parodėme itin aukštą Algirdo bataliono karių pasirengimo lygį. Lietuvos kariuomenė su Danijos kariuomene bendradarbiauja nuo pat nepriklausomybės atgavimo ir pratybos tik patvirtino, kad daugiau kaip dvidešimt metų vykstantis bendradarbiavimas puikiai atsiskleidžia ir mūšio lauke, kai tiek procedūros, tiek supratimas apie priešą yra toks pats“, – prieš pratybas Danijoje sakė Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Algirdo bataliono 3-ios kuopos vadas kapitonas Algirdas Navasaitis.
Pratybos Danijoje yra sudedamoji pasirengimo budėti NATO VJTF 2017 dalis. Birželio mėnesį Lietuvoje ir dar keliose NATO valstybėse vienu metu vyks pratybas „Kardo kirtis 2016“ (angl. Sabre Strike 2016). Jų metu bus vertinamas Lietuvos karių pasirengimas budėti NATO ypač greito reagavimo pajėgų sudėtyje.
Apie NATO ypač greito reagavimo pajėgas (angl. The Very High Readiness Joint Task Force, VJTF)
2014 m. Velso viršūnių susitikime NATO sąjungininkai sutarė stiprinti NATO greitojo reagavimo pajėgas, kad galėtų greitai prisitaikyti prie kylančių saugumo grėsmių ir prireikus greitai reaguoti. Buvo priimtas sprendimas NATO greitojo reagavimo pajėgų struktūroje inkorporuoti ypač greito reagavimo pajėgas (angl. NATO VJTF), iki 40 tūkst. padidinti NRF karių skaičių ir taip turėti aukštos parengties ir pajėgumo bei lanksčias oro, sausumos, jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgas, pasirengusias per trumpą laiką dislokuotis gautai užduočiai.
VJTF sudaro daugianacionalinė brigada (maždaug 5 tūkst. karių), kuri susideda iš iki penkių manevrinių batalionų, kuriuos remia oro, jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgos. Pasiekus visą operacinį pajėgumą, VJTF papildys dar dvi brigados, kurios veiktų kaip greito pastiprinimo pajėgumai didelės krizės atveju. Gavus nurodymą veikti, VJTF bus pasirengusios išvykti nedelsiant, po pirmųjų galimų grėsmių perspėjimų ir indikatorių dar prieš parsidedant krizei ir veikti kaip atgrasinimo priemonė tolesniam krizės paaštrėjimui. Greitas šio nedidelio, bet pajėgaus karinio vieneto atvykimas – būtų aiški žinia bet kuriam potencialiam agresoriui – į bet kokį NATO valstybės suvereniteto pažeidimą kariniu dalyvavimu reaguotų visi 28 aljanso sąjungininkai.
VJTF yra kuriamos rotaciniu pagrindu. NRF pajėgumus rotuodamos skiria NATO šalys kiekvienais metais. Jas sudaro vadovaujančios šalys ir kitus reikiamus pajėgus skiriančios remiančios šalys.
VJTF nuo kitų NRF komponentų skiriasi tuo, kad gali greitai ir lanksčiai reaguoti: kai kurie VJTF vienetai bus pasirengę reaguoti jau per dvi dienas, tuo tarpu didžioji dalis vienetų - greičiau nei per septynias dienas.
2016 m. VJTF vadovauja Ispanija.
Daugiau apie NATO VJTF skaitykite ČIA.
Šaltinis: kam.lt
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]