Lemtingi rinkimai Moldovoje: karas ar taika?

Moldovoje jau greitai įvyks rinkimai į šalies parlamentą. Rugsėjo 28-oji bus lemtinga diena šiai nedidelei respublikai. Valdančiosios partijos ir prezidentės Majos Sandu reitingai krenta, o opozicijos pozicijos stiprėja. Šalis patyrė didžiulius išbandymus: štai dar 1995 metais Moldovos gyventojų skaičius buvo 3,6 milijono žmonių, o dabar tik 2,6 milijono. Dėl skurdo daug žmonių išvyko į užsienį. Jei vis tik laimės valdantieji – neabejotina, jog šalis judės militarizacijos link ir bus įtraukta į karinius konfliktus. Jei laimės opozicija – yra šansų, jog Moldovoje palaipsniui įsivyraus taikos linija, galima ir ekonominė pažanga. Žinoma, prezidentė Sandu išliks poste, ir bus kova tarp jos ir parlamento.

Opozicija buvo ryškiai atakuojama: štai opozicinė partija „Šor“ buvo uždrausta, o visai neseniai 7 metų įkalinimo bausmė skirta Gagauzijos vadovei Gucul. Kad valdžia bijo, įrodo visai nauji įvykiai – į Moldovą neįleidžiami tarptautiniai stebėtojai iš Vengrijos, Čekijos, Slovakijos bei kitų kraštų.

Prezidentės Sandu valdymas itin prieštaringas. Metų pradžioje vykęs referendumas dėl šalies „europinio kurso“ buvo klastojamas. Apie tai jau pasisakė net kai kurie buvę rinkimų komisijų nariai.
Ir prezidento rinkimai vyko su dideliais pažeidimais. Štai faktai: užsienyje esančiuose rinkimų punktuose į patalpas neleisti stebėtojai. Sandu ir jos komanda įveda diktato metodus šalies valdyme. Dar svarbi detalė – premjeras Doranas Racanas – prezidentės statytinis, buvęs jos patarėjas.

Spaudimas opozicijos ir nacionalinių mažumų atžvilgiu

Pastaruoju metu regimas ryškus spaudimas nacionalinių mažumų atžvilgiu. Sandu atsisakė pripažinti Gagauzijos vadovės Eugenijos Gucul įgaliojimus. Buvo vykdomos aršios atakos jos atžvilgiu ir galų gale Gucul areštuota, po teisminio proceso atsidūrė kalėjime. Taip pat vyksta atakos prieš opozicines jėgas: štai baudžiamosios bylos užvestos buvusio prezidento Igorio Dodono, parlamento deputatės Marijos Tauber bei kai kurių kitų politikų atžvilgiu.

Tačiau šių metų vasaros pradžioje buvo suburta opozicinė jėga – taip vadinamas Patriotinis blokas. Keturi partijų lyderiai sutarė judėti kartu ir siekti pergalės rinkimuose. Tai Moldovos socialistų partija (lyderis Igoris Dodonas), komunistų partija (lyderis Vladimiras Voroninas), partija „Moldovos ateitis“ (lyderis Vasilijus Tarlevas) ir partija „Moldovos širdis“ (lyderė Irina Vlach). Vyksta bendri mitingai, į juos susirenka daug žmonių. Bloko populiarumas vis auga.

Natūralu, jog piliečiai nori permainų. Nes jei pažvelgti į ekonomikos sferą – ir ten padėtis liūdna. Mokesčių surinkimo rodikliai prastėja, didėja infliacija. Faktiškai padėtis skandalinga: vis kyla maisto produktų kainos, o auga valdininkų algos. Tuo tarpu daugumos piliečių pajamos nekyla.

Šalies skola jau net 122 milijardai lejų (šių metų mėnesio duomenimis). O štai dar 2021 m. gegužės mėnesį Moldovos užsienio skola buvo tik 74 milijardai lejų. Ir toliau tęsiasi masinė emigracija į užsienio kraštus. Be to, šalies valdžia jau negrąžina skolų užsienio bankams. Einama link faktinio šalies bankroto.

Dar svarbi detalė: vyriausybė iki šiol nepaskelbė ataskaitų apie gautus kreditus bei paramą iš Vakarų. Nors tai daryti privalu, tačiau nei prezidentė, nei premjeras neatsiskaitė už svarbių finansinių srautų reguliavimą. Matyt, yra ką slėpti. Aišku, tai kelia piliečių pasipiktinimą, ir akivaizdu – tai kelia opozicijos reitingus.

Taigi, padėtis Moldovoje jau tradiciškai nestabili. Nors dar 2008 metais buvo prognozės, kad šalis gali išlipti iš ekonominio nuosmukio ir pasiekti pilietinę darną, tačiau realybė kitokia – krizė gilėja. Tenka pripažinti: yra grėsmė, jog Moldovoje gali kilti pilietinis karas. Ir šio karo ugnį gali įžiebti tam tikros Vakarų struktūros, jei matys, kad jų įtaka šalyje ryškiai mažėja. Apie tokias grėsmes neseniai įspėjo ir buvęs šalies prezidentas I. Dodonas.