Liepsnojantis Dresdenas: kodėl subombardavo miestą prie Elbės

Antihitlerinės koalicijos sąjungininkai paskelbė Dresdenui mirties nuosprendį. Jis buvo įvykdytas lygiai prieš 70 metų. Gražiausias Vokietijos miestas buvo sulygintas su žeme.

Lygiai prieš 70 metų, 1945 metų vasario 13 dienos vakarą Dresdeno miesto gyventojai išgirdo oro pavojaus signalą. Jie gerai žinojo tą sirenos garsą, tačiau šį kartą buvo paskelbtas papildomas pranešimas „Dėmesio! Didelis oro antskrydis!”

Kai pirmoji oro ataka baigėsi ir suspėję išsigelbėti žmonės išėjo iš požeminių slėptuvių, jie nepažino savo miesto. Jis pavirto ugnies jūra.

Antskrydžiai, kuriuos prieš Dresdeną įvykdė Didžiosios Britanijos ir JAV oro pajėgos 1945 metų vasario 13-15 dienomis, laikomi vienais žiauriausių Antrojo pasaulinio karo istorijoje. Tūkstančiai fugasinių ir padegamųjų bombų buvo numestos ant vieno gražiausių Europos miestų. Beveik visas miestas virto griuvėsiais.



Mirties nuosprendis Dresdenui buvo paskelbtas 1945 metų vasario mėnesio pradžioje Jaltoje, TSRS, JAV ir Didžiosios Britanijos – antihitlerinės koalicijos sąjungininkų – lyderių konferencijoje. Tvirtinimai, kad šie bombardavimai buvo karinė būtinybė ir lėmė greitesnę karo baigtį, ir šiandien sulaukia labai daug kritikos.

Nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą, kiek visgi žuvo žmonių per oro atakas. Anksčiau buvo tvirtinama, kad žuvusiųjų skaičius yra apie 500 000. Kai kurie šaltiniai teigė, kad žuvusiųjų gali būti ir apie milijoną gyventojų.

1993 m. Dresdeno miesto archyve rasti duomenys liudija, kad 1945 metų vasario 15-17 dienomis mieste palaidota 25 tūkstančiai žmonių.

Norėdami galų gale atsakyti į klausimą, kiek gi žmonių žuvo Dresdene ir vieną kartą baigti spekuliacijas, 2005 m. Dresdeno valdžia įpareigojo specialiai įsteigtą istorikų ir ekspertų komisiją, vadovaujamą Rolfo Dyterio Miullerio (Rolf-Dieter Müller),  atlikti tyrimą ir pateikti realų žuvusiųjų skaičių.

Detaliai išnagrinėjusi archyvinius duomenis, laidojimo biuro aktus, dokumentus statybinių brigadų, kurios vykdė griuvėsių ir gatvių tvarkymą, o taip pat archeologinę dokumentaciją, komisija tyrimo išvadą paskelbė 2010 m. kovo 17 d. Ekspertai teigė, kad Dresdeno bombardavimų metu žuvo 25 tūkstančiai žmonių. Negalima atmesti galimybės, kad šie duomenys nebus ginčijami, bet būtent šis skaičius minimas knygose ir straipsniuose apie Dresdeno bombardavimą.

Šaltinis: dw.de



Nesvarbu, kiek metų praeina po įvykių, kurie vadinami karo padariniais, statistika visada yra šiurpi, o pasekmės žiaurios. Žuvę žmonės, sugriauti miestai, suluošinti gyvenimai, psichinės traumos, iš kartos į kartą perduodami skausmo, baimės, neapykantos kupini prisiminimai – toks yra karo palikimas.

Tačiau noras kariauti vis dar gyvas.

Pakariauti nuolat knieti didžiosioms ir įtakingosioms valstybėms, pavieniams politikams, tautų lyderiams.

Į smūgį atsakyti smūgiu, į žodį atsakyti kulka, už akį subjauroti visą veidą, sunaikinti ne vieną pamišėlį, o sugriauti miestus ir išžudyti civilius gyventojus.

Nei pilietiniai, nei pasauliniai karai netapo gera pamoka, kad nesutarimus ar įtakos sferų dalybas visgi geriau pamėginti išspręsti derybų keliu, paisant moralės ir teisės normų.

Ekspertai.eu linki visiems taikos ir ramybės, kad kuo mažiau mūsų gyvenime būtų aklo pykčio, keršto ir noro viską spręsti su ginklu rankoje.