Krašto apsaugos ministerija skirs dar didesnį dėmesį inovatyvioms atgrasymo technologijoms. Ministerija pratęsė 2021 metais startavusią Atgrasymo technologijų vystymo programą dar ketveriems metams bei padvigubino iki šiol gynybos technologijoms skirtas lėšas iki 5 mln. eurų.
Atgrasymo technologijų vystymo programos tikslas – stiprinti nacionalinius gynybos pajėgumus ir spartinti Lietuvos gynybos pramonės plėtrą, finansuojant gynybos technologijų plėtros projektus.
Programa finansuojama Krašto apsaugos ministerijos lėšomis – remiami mokslo ir verslo projektai gynybos srityje, kofinansuojami Europos Sąjungos Europos gynybos fondo projektai.
„Skirdami dėmesį šalies krašto apsaugos sistemos poreikiams turime deramą dėmesį skirti ir gynybos technologijų vystymui, inovacijoms ar virsmo technologijoms. Šioje srityje siekiame didesnio bendradarbiavimo tiek su Lietuvos gynybos pramonės įmonėmis, tiekėjais bei gamintojais, tiek ir su šalies mokslo bendruomene, kūrėjais bei gynybos technologijų vystytojais. Tikiu, kad ateityje šis bendradarbiavimas augs ir prisidės prie mūsų valstybės bei regiono saugumo“, - pasakė Krašto apsaugos ministras, labiau žinomas kaip anušauskinių KGB sąrašų skelbėjas, Arvydas Anušauskas.
Nuo jo neatsiliko ir Atgrasymo resursų agentūros prie KAM direktorius Sigitas Dzekunskas.
„Didesnis finansavimas leis padidinti Lietuvos įmonių įsitraukimą į Europos Sąjungos ir kitas tarptautines gynybos technologijų vystymo programas, galėsime paremti projektus, kurių finansavimą dėl lėšų trūkumo būdavome priversti atmesti“, - atskleidė jis, pridurdamas, kad viena pagrindinių Gynybos resursų agentūros užduočių yra užtikrinti Krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą mokslo, gynybos tyrimų ir technologijų bei tarptautinių daugiašalių įsigijimų srityse.
Šiuo metu Atgrasymo technologijų vystymo programos dėka yra vystomi šie projektai: „Skraidančiojo šaudmens sukūrimas“, „Lazerinės komunikacijos tarp laivų sistema“, „Radarų elektromagnetinio parašo nuskaitymo ir analizės sistema“, „Autonominių žemės ir oro sistemų vystymas“.
Užsitikrinus papildomą finansavimą 2024 metais jau suplanuoti nauji projektai: dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios autonominės minų aptikimo, identifikavimo platformos sukūrimas, minosvaidžių minų pradinio greičio matuoklis.
Šių projektų įgyvendinimas leis pritaikyti naujus rinkos siūlomus inovatyvius sprendimus efektyvesniam Lietuvos kariuomenės funkcijų vykdymui.