Lietuva ir užsienis per metus

Nuotr. E.eu

Lietuvos prezidento rinkimai ir referendumas dėl žemės. Krizė Ukrainoje ir Islamo valstybės iššūkis. Apie tai ir ne tik metinėje ekspertai.eu apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Ne todėl, kad jis pralaimėjo, bet todėl, kad jis apskritai įvyko. Tai buvo Lietuvos politinės sistemos lakmuso popierėlis. Ji priešinosi iki paskutiniųjų, bet pilietinė iniciatyva nugalėjo. Taip, galimai, ji buvo dviprasmiška ir kontrproduktyvi, bet suverenas Lietuvoje yra tauta, ir parašai buvo surinkti. Dabar planuojama leisti Seimui riboti referendumo teisę. Štai tokia demokratija, ir belieka tik tikėtis, kad kada nors suprasime, ką tai reiškia, kai Islandijoje žmonės pasipiktino valdžios sprendimu atšaukti stojimo į ES paraišką, o kartu ir referendumą šiuo klausimu, ir vienas protesto dalyvis pareiškė: „Aš protestuoju prieš tai, kad atsidūrusios valdžioje partijos pažeidė savo pažadus. Aš prieš stojimą į ES, bet aš manau, kad žmonės turi nuspręsti“.

Antroje vietoje Lietuvos prezidento rinkimai, kuriuos įtikinamai laimėjo D. Grybauskaitė. Galima jos nemėgti ir kritikuoti už politinį diktatą bei neatsakingus pareiškimus, bet vėlgi reikia pripažinti, kad ją išrinko tauta, kuri, kaip sakoma, visuomet turi tokį vadovą, kokio nusipelno. Bet kuriuo atveju D. Grybauskaitė yra išskirtinė figūra Lietuvos politiniame gyvenime ir verta pagarbos vien už tai, kad visuomet atkakliai siekia savo tikslo ir moka palaužti savo oponentus, kas yra tik jų problema.

Trečioje vietoje Lietuvą apėmusi psichozė dėl nesaugumo Rusijos grėsmės akivaizdoje. Maskva dar Ukrainos normaliai neužgrobė, o mes jau bijome „žaliųjų žmogeliukų“ ir rusiškų tankų (trumpai sakant, „hibridinio karo“) pas save. Tuo pat metu niekas normaliai negali paaiškinti, kodėl piktasis Putinas staiga turėtų užpulti Baltijos valstybes, t.y. NATO. Argumentas, kad jis psichopatas, norintis atkurti Sovietų Sąjunga, neatrodo rimtai. Bet Lietuvos kariškiai patenkinti – gavo papildomą finansavimą. Ne pats blogiausiais dalykas ir tai, kad Lietuvoje dažniau pradėjo lankytis NATO kariai ir buvo sukurtas „ieties smaigalys“. Pagaliau, Ukrainos krizės kontekste Lietuvos vardas dažnai skamba pirmose eilutėse, kas yra nemenkas pasiekimas, nes bloga piaras – irgi piaras (jau nekalbant apie tai, jog mūsų šalies atstovas tapo ekonomikos ministru Kijeve).

Užsienis

Pirmoje vietoje be konkurencijos Ukraina, kuri pakeitė globalios politikos vaizdą. Išskirtiniu įvykiu šiame kontekste tapo Krymo aneksija, ir vargu ar Kijevas kada nors jį susigrąžins (net Vakarai, oficialiai to nepripažindami, atrodo jau susitaikė su mintimi, kad pusiasalis bus rusiškas). Antras neeilinis epizodas pilietinio karo fone – Malaizijos Boingo numušimas. Ligi šiol neaišku, kas tai padarė. Vakaruose (taip pat Lietuvoje) buvo iš karto nuspręsta, kad kalta Rusija ir/ar jos kontroliuojami separatistai. Bet versija su ukrainietišku kariniu lėktuvu irgi neatmestina (ypač po šio interviu – Малайзийский «Боинг» сбил украинский летчик - капитан Волошин). Dėl konflikto perspektyvų: didžiausia problema tame, kad nei viena jo pusė tiksliai nežino, ko nori. Amerikoje ir Europoje varžosi jėgos, kurios nori draugauti ir kariauti su Rusija. Maskvoje irgi „vanagai“ pasisako už Kijevo chuntos sunaikinimą, o „balandžiai“ už kompromisą be Ukrainos teritorinio vientisumo žlugdymo. Kijevo ir vadinamųjų liaudies respublikų žingsniai – tik galingesnių žaidėjų politikos refleksija, ir žaidimas tęsiasi.

Antroje vietoje Islamo valstybės atsiradimas ir sustiprėjimas Artimuosiuose Rytuose. Vienu metu atrodė, kad krizė Sirijoje jau yra didžiulis regioninis iššūkis, kurį vargais ne galais pavyko prigesinti (Damaskas nebuvo atakuotas Vašingtono). Bet vėliau paaiškėjo, kad tai buvo tik pradžia. Kad situacija rimta, įrodo vien tas faktas, kad tam tikru momentu buvo kalbama, jog radikalai gali užimti Bagdadą. Šiuo atveju pažymėtina, kad Amerika antrą kartą (pirmą kartą Afganistane su Bin Ladenu ir Al-Qaeda) atsistojo ant to paties grėblio – kovoje su Asadu parėmė tuos, kurie galiausiai stojo prieš Vakarus, ir požymių, kad greitai pralaimės, nesimato. Dar daugiau, ILIV ne tik karinė, bet ir ideologinė grėsmė, sutraukianti šalininkus iš viso pasaulio. Tie savo ruožtu grįžta namo (taip pat į Europą) ir pradeda drumsti vandenį jau ten. Bendrai paėmus, galima konstatuoti, kad JAV politika vadinamuosiuose „didžiuosiuose Artimuosiuose Rytuose“ palieka pos savęs tik chaosą (galimai valdomą, bet vis dažniau nekontroliuojamą).

Trečioje vietoje du įvykiai. Pirmas, paslaptingas dar vieno – į Kiniją skridusio – Malaizijos Boingo dingimas, pagimdęs daugybę sąmokslo teorijų. Pagrindinė – orlaivį numušė ar pavogė amerikonai, kad kinai negautų juo skridusių specialistų, dirbusių su lėktuvų nematomumo technologija. Tegul kiekvienas tiki tuo, kuo nori tikėti. Antras įvykis – Ebola, kuri išgąsdino visą pasaulį, o po to staiga dingo iš informacinio diskurso. Turbūt, atliko savo darbą, o medicininės kompanijos gavo tai, ko norėjo.

METŲ KOMENTARAS („Liaudies balsas“)

Lietuva ir užsienis per savaitę

Apie mažą piktą šunį:
Gyveno kartą amerikonas. Ir labai pykosi su maskolium. Kadangi abu geri svolačiai buvo, tai vienas kito daržan akmenis mėtė. Maskolius kvailas ir tiesus buvo. Jau kai kirsdavo, tai iš paties. Tai kraniuką kam užsuks, tai kaimynui į dūdą duos. Bet viską pats, savomis rankomis. Amerikonas gi protingesnis buvo. Todėl ir pasaulio akimis švaresnis buvo. Prijaukino už kaulą durną šunį vardu grybas. Tas prie ruso pašonės gyvendamas, kad lojo tai lojo. Rusas kelis kartus įspėjo, kad dantis išdaužys, bet ar tai padės? Taip ir gyveno visi. Blogas maskolius, gudrus amerikonas ir durnas šuo.