Lietuva ir užsienis per metus

2016 m. ir globalios ir lokalios (IGIL) Lietuvos metų žmogus – verslo konsultantas Eligijus Masiulis.

Naujas Seimas ir Rusijos grėsmė Lietuvai. Donaldo Trampo pergalė Jungtinėse Valstijose ir Sirijos katilas. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu metų įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje Seimo rinkimai. Tokios politine prasme purvinos ir negailestingos rinkiminės kampanijos (jau nekalbant apie sunkiai paaiškinamas balsavimo sistemos problemas) nebuvo jau seniai. Tikėtinas priežastis – greitai baigsis europinė parama, tad reikia spėti „įsavinti“, kas liko. Liberalai vienu metu pretendavo į trečios sisteminės partijos vaidmenį, bet juos sužlugdė E. Masiulio korupcinis skandalas (beje, dabar kyšis vadinasi paskola), už kurio galimai stovi „draugai“ konservatoriai, lygiagrečiai kartu su prezidente sužlugdę socdemus. Tačiau tai G. Landsbergiui vis tiek nepadėjo – triumfavo „valstiečiai“. Dabar visi spėlioja, kaip R. Karbauskiui ir S. Skverneliui seksis valdyti. Pradžia (PVM lengvatos šildymui klausimas; Civilinio kodekso pataisos ir kt.) – nekokia. Toliau gali būti dar blogiau, bet gal ir pasitaisys. Pagaliau, pažymėtina, kad derybų dėl valdančiosios koalicijos metu konservatoriai nesulaukė D. Grybauskaitės paramos, kuri, atrodo, nusprendė ištrukti iš jų „politinės vergovės“. Trumpai sakant, metai buvo ir laukia linksmi.

Antroje vietoje naujas Lietuvos Darbo kodeksas, kuris yra savotiškas mūsų ekonominės politikos – neprofesionalios (kai normaliai nepavyksta susitarti su visomis interesų grupėmis), deideologizuotos (kai socdemai priima liberalius sprendimus) ir besiblaškančios (priklausomai nuo politinės konjunktūros) – simbolis. Galiausiai jis buvo patvirtintas, principingai įveikus prezidentės veto, bet nauja valdžia atidėjo jo įsigaliojimą pusmečiui. Kas bus, kai šitas pusmetis praeis, belieka tik spėlioti. Tuo tarpu šalies BVP lygtais auga, bet, kaip rodo apklausos, gyventojai nejaučia gyvenimo pagerėjimo ir pesimistiškai žiūri į ateitį, toliau balsuodami lėktuvo bilietais. Na ir be abejo negalima nepaminėti „Lidl“ atėjimo į Lietuvą – eilės prie jo parduotuvių atidarymo metu geriau už bet kokias analitines ataskaitas parodė, kaip gyvena paprasti žmonės (ypač pensininkai).

Trečioje vietoje Rusijos grėsmė. Ačiū Dievui, NATO vis tik nusprendė dislokuoti Baltijos valstybėse ir Lenkijoje savo batalionus. Tačiau yra dar viena bėda – informacinis saugumas. Kremlius toliau nuodija Lietuvą savo propaganda. Mes atsakome jo kanalų transliavimo ribojimais (juk tauta – runkeliai, kurie nesugeba atskirti tiesios nuo melo). Bet internetas gadina visą reikalą – ten ir Kiseliovą su Solovjovu galima pažiūrėti, ir Sputniknews.lt paskaityti. Dar daugiau, visur Rusijos hakeriai ir pavojingos programos. O „Lietuvos geležinkeliai“, pasirodo, iš viso yra vienas didelis Putino agentas. Dėl „valstiečių“ (R. Karbauskio) – klausimas atviras. Kitaip tariant, grėsmė iš Rytų nemažėja, bet reikia tikėtis, kad šauktiniai, nauja ginkluotė ir NATO padės, nors RAND atlikta Baltijos šalių apginamumo analizė optimizmo neprideda. O ką darysime, jeigu Trampas nuspręs susibičiuliauti su Putinu, visiškai neaišku.

Užsienis


Pirmoje vietoje „politinis žemės drebėjimas“ Jungtinėse Valstijose. Mažai kas tikėjo, kad D. Trampas laimės prezidento rinkimus. Paprastas paaiškinimas – tautos sukilimas prieš turtuolių sistemą, baltosios Amerikos maištas. Tačiau akivaizdu, kad už naujo JAV vadovo irgi stovi tam tikra elito grupė. B. Obama blaškėsi tarp mąstančių įtakos sferų (Šaltojo karo) kategorijomis realistų ir „valdomo chaoso“ šalininkų, nesugebėdamas sutramdyti pastarųjų. Trampo užnugaris – nacionalistai-izoliacionistai (taip pat kariuomenėje ir specialiosiose tarnybose), pasirengę kalbėtis su tais pačiais realistais. Kaip pažymėjo naujas JAV vadovas: „Mes sunaikinsime „Islamo valstybę“. Ir tuo pat metu mes vykdysime naują užsienio politiką, kurioje atsižvelgsime į praeities klaidas. Mes daugiau nedarysime perversmų. Mūsų tikslas – stabilumas, o ne chaosas, kadangi mes norime atstatyti savo šalį. Laikas tam atėjo“. Pažiūrėsime, ar jam pavyks „perkrauti“ Ameriką...

Antroje vietoje dar vienas „politinis žemės drebėjimas“, tik šį kartą Europoje. Tai „Brexit“. Briuselyje daug buvo kalbama apie jį kaip apie didžiulę tragediją ir iššūkį. Bet iš tikrųjų Europos federalistai džiūgauja – pagaliau pavyko atsikratyti „penktojo rato“, kuris, pavyzdžiui, trukdė kurti europinę armiją. Tuo pat metu Londonas irgi neprapuls, ir ilgalaikėje perspektyvoje jam bus geriau be diktato iš Berlyno ir Paryžiaus. Beje, apie Prancūziją. Dabar visi bijo Le Pen, kuri yra „Putino draugė“ ir gali galutinai sužlugdyti ES, pergalės. O jeigu dar Merkel pralaimės... Trumpai sakant, šiais metais paaiškėjo, kad „Senasis pasaulis“ iš tiesų pergyvena egzistencinę krizę, kurios rezultatu gali tapti arba federacija, arba dezintegracija, arba „dviejų greičių“ Europa. Nacionalizmas prieš federalizmą – žaidimas tęsiasi...

Trečioje vietoje Sirija. Praeitais metais pasaulio dėmesio centre buvo Ukraina, kuri 2016 m. visiems nusibodo, ir dabar bijoma, kad iš pradžių Trampas, o po to ir ES „parduos“ ją Putinui (jeigu prieš tai ji nežlugs pati). Tuo pat metu Alepo šturmą, pasibaigusį radikalų ir jų rėmėjų pralaimėjimu, lydėjo didžiulė informacinė Rusijos ir Vakarų, kurie palaipsniui pradėjo sirgti ciniška politine šizofrenija (pavyzdžiui, aiškindami, kad rusai ir Asadas tiesiog privalo sustoti, nes kasdien tik žudo taikius gyventojus, o teroristų Alepe iš viso nėra), priešprieša. Bendrai paėmus, galima konstatuoti, kad Amerika vienareikšmiškai prarado iniciatyvą Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose, ir dabar realiai svarbius sprendimus ten pradeda priiminėti Rusija, Iranas ir Turkija, kuri vis tik susitaikė su Maskva po incidento su bombonešio numušimu. Didžiausia intriga – kokia bus Trampo strategija regione; ar jis veiks išvien su Putinu; ar Sirijoje (o vėliau ir Irake) bus pasiekta taika...

P. S.

Tragiškai žuvusi aviakatastrofoje žmogaus teisių aktyvistė ir tiesiog žmogus iš didžiosios raidės Jelizaveta Glinka („daktarė Liza“)