Lietuva ir užsienis per savaitę

Manyti, kad prancūzų energetinės kompanijos „Total“ vadovo Christophe'as de Margerie žūtis „Vnukovo“ oro uoste buvo suplanuotas nužudymas, kol kas nėra pagrindo. Bet nepalieka jausmas, kad kažkas šioje istorijoje nešvaru. Nuotr. arabianoilandgas.com

„Tvarkos ir teisingumo“ bėdos ir KAM „profesionalumas“. Artėjanti paliaubų pabaiga Ukrainoje ir mįslingas objektas prie Švedijos krantų. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje partijos „Tvarka ir teisingumas“ nemalonumai. Skandalas rimtas, dreba ministro Barakausko kėdė. Teoriškai galima būtų kalbėti apie kažkieno užsakytą politinį susidorojimą (panašiai kaip „Darbo partijos“ atveju). Tačiau prezidento rinkimai pasibaigė, Seimo rinkimai dar toli. Lieka savivalda (na ir šalutinis smūgis valdančiosios daugumos autoritetui bei stabilumui). Tik sunku patikėti, kad R. Pakso partija staiga tapo tokia pavojingai populiari. Tuomet belieka ne toks įdomus, bet gana paprastas paaiškinimas – reikia mažiau vogti, tada ir areštų nebus. Vienintelis ramybės neduodantis dalykas – visi Lietuvoje priprato prie rinktinio teisingumo, todėl bet koks panašaus pobūdžio įvykis iš karto verčia ieškoti slaptos potekstės, sakyti – „o kaip su kitais, nejaugi jie švarūs ir nekalti“. Beje apie kitus...

Antroje vietoje įdomios naujienos iš Krašto apsaugos ministerijos. Gynyba pas mus dabar yra didžiulis prioritetas. Tik resursai riboti, todėl skirstyti juos reikėtų apgalvotai, ypač ginkluotės pirkimo atveju. Ir čia paaiškėja, kad socdemų ministras J. Olekas nauja KAM įsigijimų direktore paskyrė ponią Reginą Zasienę, kuri prieš tai buvo Kauno Šilainių poliklinikos personalo vadove. Dabar jai reikia „Analizuoti didžiausių pagal vertę KAS įsigijimų projektų įgyvendinimo alternatyvas, be kita ko, ir numatomų įsigijimų ekonomiškumą, prekių įperkamumą, įsigijimo objekto gyvavimo ciklo išlaidas, kokybės lygio užtikrinimą ir panašiai; Dalyvauti sudarant didžiausių pagal vertę KAS įsigijimų projektų vertinimo planus, nustatant sprendimų priėmimo kriterijus; Inicijuoti įsigijimo strategijų, susijusių su didžiausiais pagal vertę KAS įsigijimų projektais, formavimą ir koordinuoti šias strategijas nustatančių dokumentų rengimą“. Kaip rašo politinis analitikas A. Bačiulis: „Nebent į atrankos komisiją kažkas būtų paskambinęs ir balsu, panašiu į ministro, pasakęs – ponia Regina konkursą turi laimėti“. Sunku su juo nesutikti.

Trečioje vietoje dar keli žodžiai apie Lietuvos saugumą. Praeitą savaitę rašyta apie triukšmą dėl Vilniaus mokinių išvykos į Rusijos organizuotas sukarintas stovyklas. Ir štai tęsinys: Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Minėtas įvykis, žinoma, reikalauja tam tikrų išvadų ir kokybiško atsako (patrauklios alternatyvos sukūrimo), bet ikiteisminis tyrimas jau primena isteriją. Kur kas įdomiau, kuo baigsis istorija, kad, DELFI šaltinių teigimu, prezidentės vyriausiajai patarėjai D. Ulbinaitei su valstybės paslaptimi susijusią pažymą, pažeisdamas nustatytą tvarką, perdavė VSD valdybos viršininkas Vidmantas Kaladinskas.

Užsienis

Pirmoje vietoje Ukraina, kur vis dar kalbama apie paliaubas, bet realiai vėl artėja didelė batalija. Separatistų idėjinis lyderis Strelkovas viešai pareiškė, kad ukrainiečiai ruošia plataus masto ataką, kurios tikslas užimti Donecką ar bent jo dalį, bet pasidžiaugė tuo, kad Rusijos karinė pagalba atsinaujino (vėl pradėjo veikti vadinamasis „voentorgas“). Tuo pat metu Donecko liaudies respublikos vadovas Zacharčenka (greičiausiai ne be Maskvos palaiminimo) pareiškė, kad reikės užimti Slavianską, Kramatorską bei Mariupolį, ir laukia sunkūs mūšiai. Lugansko sukilėliai irgi vienijasi žygiui į Kijevą, o Mozgovojus teletilto su Ukrainos kariais metu paragino juos prisidėti. Ukrainiečiai iš tikrųjų stiprina savo pozicijas fronto linijoje – tik neaišku, puolimui ar gynybai. Objektyviai, pirmasis, jeigu nepavyks (o greičiausiai nepavyks), gali tapti Kijevo režimo pabaigos pradžia. Geriausia jam dabar nedaryti staigių judesių, bet „karo stovykla“, atrodo, dominuoja (arba kažkas iš užsienio nori, kad ji dominuotų). Tuo pat metu Jarošas žada dar vieną perversmą, o oligarchas Taruta prognozuoja dar vieną Maidaną, jeigu nieko nepasikeis. O kas gali pasikeisti su prezidentu, kuris, nors jo blokas ir pirmauja rinkiminėje kovoje, pastaruoju metu vis labiau panašus ne į valstybės vadovą, o į bet ką kalbantį ir nieko nesprendžiantį veikėją iš kitos realybės (pavyzdžiui, viešai pareiškė, kad Ukrainos pasieniečiai pagal susitarimą su Rusiją grįš į patikros punktus, kuriuos dabar kontroliuoja separatistai, ką galop paneigė Lavrovas; žada, kad dujos bus, bet jokios garantijos nėra, nes nėra pinigų). Atomazga artėja, ir padėtį, atrodo, kontroliuoja Putinas, kuris kol kas laiko krentančių naftos kainų smūgį. Įdomu, ar jis iš tikrųjų siūlė Tuskui padalinti Ukrainą?

Antroje vietoje dvi naujienos. Pirma, švedai ilgai ieškojo, bet taip ir nerado kažkokio objekto prie savo krantų. Juo turėjo tapti idealus Rusijos kūrinys diversantų operacijoms – nedidelis povandeninis laivas „Triton-NN“ (nors iš pradžių buvo kalbama apie didesnį laivą, kas yra nesąmonė, turint omenyje Baltijos jūros ir Švedijos pakrantės specifiką). Maskva šiuo atveju vien tyčiojosi iš Stokholmo, tik neaišku kodėl – todėl, kad švedai patys sugalvojo visą šią istoriją, ar dėl to, kad tvirtai žinojo, kad jiems nepavyks nieko rasti. Sunku patikėti, kad Švedija yra tokia kvaila, kad keltų tokio masto triukšmą dėl nieko (nors galima prisiminti, kad prieš kurį laiką jos saugumo policija ne iš šio, nei iš to pareiškė, kad Rusija ketina užpulti šalį – gal ir dabar kariškiai nori didesnio karinio biudžeto). Reiškia, Rusija eilinį kartą pademonstravo, kad karinėje srityje daugiau nėra atsilikėlė (tai jau tampa tendencija), o švedai patogūs galimybių patikrinimui dėl to, kad nėra NATO nariai. Faktas, kad jie atsidūrė kvailio vietoje bet kuriuo atveju. Antra svarbi naujiena – prancūzų energetinės kompanijos „Total“ vadovo žūtis „Vnukovo“ oro uoste. Manyti, kad tai buvo suplanuotas nužudymas, kol kas nėra pagrindo, bet nepalieka jausmas, kad kažkas šioje istorijoje nešvaru: žuvo nuoseklus ir įtakingas Rusijos šalininkas Europoje, kuris norėjo tęsti su ja bendradarbiavimą (taip pat technologinį) nepriklausomai nuo sankcijų; žuvo Rusijoje (papildomas pagrindas ją diskredituoti); žuvo po kelionės, kurios metu galėjo būti susitarta dėl rimtų projektų. Ir dar tos keistos tragedijos aplinkybės, krūva sutapimų, kurių neturėjo būti. Žinoma, visa tai tik konspirologija, bet kvepia ši istorija kažkaip nemaloniai.

Trečioje vietoje terorizmas Kanadoje. Ir vėl truputį konspirologijos ir spėjimų. Kol kas viskas atrodo, kaip vieno pakvaišusio smogiko išpuolis. Bet įdomesnės šiuo atveju galimos pasekmės. Visi žino, kad vien iš oro kovoti su ILIV sekasi sunkiai – reikia antžeminės operacijos. Amerika jos kratosi visais įmanomais būdais. Tai gal Kanada? O pretekstas jau yra – „jeigu nesutvarkysime jų ten, jie ateis pas mus į namus“.