Lietuva ir užsienis per savaitę

JAV doleriui gali kilti šiokių tokių problemų dėl Kinijos kuriamo „Asia Infrastructure Investment Bank“

Aliarmas ir partinės permainos Lietuvoje. „Kinijos Krymas“ ir Amerika Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje „žaliasis pavojus“ iš Rusijos, dėl kurio pasieniečiai ir specialiosios policijos pajėgos apsupo Vilniaus ir Naujosios Vilnios geležinkelio stotis. „Iš Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento darbuotojų buvo gauta informacija, kad tuo traukiniu vyksta daug jaunų, šaukiamojo amžiaus vaikinų. Dėl to buvo sustiprintos pajėgos. Mūsų pareigūnai patikrino traukinį, bet visi keleiviai turi galiojančius dokumentus, vizas. Mes jiems priekaištų neturime, nepraleisti per mūsų teritoriją negalime“, – paaiškino Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas R. Pukinskas. Ir kam buvo reikalingas šitas cirkas, neaišku. Nebent mūsų URM ir specialiosios tarnybos tiki, kad „žalieji žmogeliukai“ atvyks traukiniu į Vilnių, išlips į peroną, išsirikiuos, apsivilks karinę uniformą, ištrauks Kalašnikovus ir pirmyn į miestą. Niekas nesako, kad nereikia rengtis galimai hibridinei atakai (tuo labiau tada, kai šalia vyksta plataus masto karinės pratybos), bet juokinti žmonių irgi nereikia.

Antroje vietoje cenzūrinis detektyvas. Kovo 15 d. Rusijos „NTV Mir Lithuania“ kanalo savaitės apžvalgos įvykių laidą „Šiandien“ žiūrėję žiūrovai susidūrė su tiesiogine cenzūra, kuri pradėta taikyti Lietuvos gyventojams. Vos prasidėjus reportažui apie Lietuvą, kuriame buvo rodoma Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, stebinti karinius manevrus mūsų šalyje, reportažas 10-iai minučių buvo staiga nutrauktas ir žiūrovai tegalėjo tematyti tokio turinio lentelę: „Atsižvelgiant į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą, Lietuvos Respublikos kabelinių tinklų operatoriai neturi galimybės retransliuoti šios laidos...“. Iš pradžių atrodė, kad kalti kebeliniai operatoriai ir LRTK. Galiausiai paaiškėjo, kad lentelė atėjo kartu su palydovo signalu, t.y. „NTV Mir“ kanalas kaip ir pats save išjungė, bet komentuoti to, kas įvyko, neketina. Jeigu rusai norėjo kažką kažkam įrodyti ar pasityčioti iš Lietuvos (išjungiate mus, tai mes patys save išjungsime), jiems tikrai nepavyko – tik apsikvailino ir pasityčiojo iš savęs. Išjungti tai, ką pats darai – aukščiausias idiotizmo pilotažas, tuo labiau, kad LRTK to tiesiogiai nereikalavo, ir jokio teismo sprendimo nėra. Europos Sąjungai, kuri ketina rengti kovos su rusiška propaganda planą, dabar irgi galima nusiraminti – ji pati su savimi kovoja. Didžiausia pagarba šiuo atveju „Teo“, kuri nepaisant to, kad kalti rusai, kompensavo savo klientams kilusius nepatogumus. Nors nepalieka įspūdis, kad kažkokie klausimai šioje istorijoje liko neatsakyti...

Trečioje vietoje lyderių kaita Lietuvos partijose. Konservatorių vadovas A. Kubilius nusprendė trauktis iš savo posto. Kaip paaiškino politikas, dabar pats metas atsinaujinti, ir to atsinaujinimo proceso vedliu turėtų tapti Landsbergis. Ne – ne senėlis, o anūkas Gabrielius. Žinoma, dar neaišku, ar jis laimės (gal, pavyzdžiui, I. Degutienė ar M. Adomėnas mano kitaip), bet tikimybė didelė. Ar tai būtų pagrįstas pasirinkimas, vienareikšmiškai pasakyti sunku. Patekimas ir darbas Europos Parlamente – viena, o vadovavimas vienai iš pagrindinių šalies partijų pastovios politinės priešpriešos ir intrigų sūkuryje – visai kas kita. Nebent yra stiprus užnugaris. Matyt, jeigu bus klausimų, senelis galės patarti. Tuo pat metu savo postą partijoje palieka ir L. Graužinienė. Vairą, turbūt, ketina perimti jaunas ir ambicingas V. Gapšys. Manytina, kad ši kaita mažiau rizikinga, negu konservatorių. Trumpai sakant, savivaldos rinkimai išjudino šalies politinę sistemą. Rezultatai jau greitai.

Užsienis

Ukrainoje paliaubų „puošmena“ tapo Rados priimtas įstatymas dėl ypatingo atskirų Donbaso regionų statuso, kuris akivaizdžiai pažeidžia Minsko susitarimus. Atsitiko tai, ko ir reikėjo tikėtis. Ukrainiečiai tiesiog negalėjo daryti to, ko reikalauja Minskas, jeigu nenori, kad Kremlius pasiektų savo. Amerikiečiai iš Rados sprendimo suprantamai problemos nedaro. Europa tyli, nes nežino, ką daryti. Viena vertus, Berlynas ir Paryžius – susitarimų garantai, kita vertus – kažkaip nepatogu kritikuoti Kijevą, kurį parėmė JAV. Tuo pat metu ES gretose stiprėja nepasitenkinimas sankcijomis prieš Rusiją. Esmė tame, kad šiandien Putinas neatnaujina karinių veiksmų tik todėl, kad tikisi, jog europiečiai tų sankcijų nepratęs. Bet vargu, ar jie tai padarys – labai norisi, bet vėlgi Amerika spaudžia (įdomus niuansas, kad Briuselis susiejo sankcijų nuėmimą su Minsko-2 susitarimų vykdymu – t.y. apie Krymą nė žodžio). Tad laukiame naujo karo etapo, kai Rusijos kariškiai paruoš separatistus naujai atakai. O Porošenka susitikime su Rumunijos vadovu dar Padniestrės konfliktą pažadėjo reanimuoti, nors net Kolomojskio sutvarkyti negali. Pavasaris nusimato karštas.

Antroje vietoje Kinija. Svarbūs šiuo atveju du momentai. Pirma, Pekinas kuria „Asia Infrastructure Investment Bank“, kuris apjungė didelę dalį Azijos šalių, prie kurio prisijungė Didžioji Britanija, kuriuo susidomėjo Prancūzija, Vokietija bei Italija ir kuris vadinamas alternatyviu „Pasaulio banku“. Taip pat Kinija po to, kai Vakarai pradėjo gąsdinti Rusiją (kuri jau bendrą valiutą Eurazijos sąjungos rėmuose ketina kurti) atjungimu nuo SWIFTo, pradėjo galvoti apie alternatyvą ir šiai sistemai. Tokiu būdu, pasaulis ima dalintis ir finansiškai. Antra, Kinijos pasienyje – Mjanmoje – jau vyksta kažkas panašaus į tai, kas darosi Ukrainoje (Kinija Rusijos vaidmenyje, Mjanma – Ukrainos, o kariauja su valdžia separatistinis regionas, kuriame daug etninių kinų). Štai tokios alternatyvos ir paralelės.

Trečioje vietoje Artimieji ir Vidurio Rytai. Du pareiškimai iš Amerikos ir Netanjachu pergalė Izraelyje. Taigi, B. Obama pripažino – mes nenorėjome, bet taip gavosi. Čia jis apie Islamo valstybę. Toliau jo Valstybės sekretorius sako, kad teks kalbėtis su Assadu dėl politinių permainų Sirijoje. Gana netikėtos permainos JAV pozicijoje, bet suprantamos dialogo su Iranu kontekste. Tačiau tikra rakštis šiuo atveju yra Netanjachu, kuris vėl laimėjo rinkimus ir padarys viską, kad Vašingtono ir Teherano kompromisas neįvyktų.