Lietuva ir užsienis per savaitę

„Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivas „Raguva“. Nuotr. ljl.lt

A. Butkevičius prieš „Darbo partiją“ ir nerimstanti Vilniaus savivaldybė. Turkijos karas, J. Lucenkos atvirumas ir Malaizijos Boingai. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje eilinė premjero ir „darbiečių“ priešprieša. Šį kartą nesutarimų centre atsidūrė kultūros viceministras su „nepriekaištinga reputacija“ V. Vigelis. A. Butkevičius pareikalavo jo atsistatydinimo, nes kandidatūra nebuvo suderinta. Naujas „Darbo partijos“ lyderis V. Mazuronis pabandė pavaizduoti kietą politiką ir priminė socdemų lyderiui, kad partijų politinis svoris Seime beveik vienodas. Bet galiausiai V. Vigelis pasitraukė iš pareigų, nenorėdamas „būti kliūtimi ministerijai tęsti pradėtus darbus, taip pat tapti politinių intrigų įrankiu, kuris griautų pasitikėjimą mane delegavusia partija ar į pareigas skyrusiu ministru“. Tokiu būdu V. Mazuronis neišlaikė jau pirmo rimtesnio politinio testo, pralaimėdamas tam, kas pats yra pralaimėjimų specialistas. Bet to ir reikėjo tikėtis, kai ambicijų daugiau, nei realaus politinio svorio.


Antroje vietoje Lietuvos jūrininkų nuotykiai. Premjeras A. Butkevičius su ministrais, SEB banko ir „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) vadovais nusprendė gelbėti didelių finansinių problemų turinčią valstybės įmonę. SEB bankas jai duos dar 3 mln. eurų paskolą, kuriai garantiją suteiks kita valstybės įmonė – „Lietuvos geležinkeliai“. Premjero teigimu, išsaugoti bendrovę – geresnė išeitis, antraip tektų labai pigiai parduoti laivus, todėl nuostoliai būtų milžiniški. Be to, pasak Vyriausybės vadovo, artimiausiu metu planuojama sukurti transporto holdingą, kuriam priklausys LJL, „Lietuvos geležinkeliai“, kitos valstybinės transporto sektoriaus bendrovės. Kaip šiame kontekste pažymėjo R. Valatka: „Kadangi A. Butkevičius yra seniai pripažintas nieko neveikimo čempionu, natūralu, kad šlapimas žaibu trenkė į smegenis. Atmetęs bankroto išeitį kaip pernelyg protingą ir paprastą, vyriausybės cirkas šast ir įkūrė transporto įmonių holdingą. Koks valdžios iliuzionistų triukas slypi už šio mandro žodžio? Tai, kad pelningos valstybinės įmonės, tokios kaip „Lietuvos geležinkeliai“, užuot mokėjusios didelius dividendus į biudžetą, dabar turės kišti milijonus į surūdijusio ir niekam nebereikalingo prekybinio laivyno reanimaciją po mirties“. Turbūt, geriausiai jūrinius Lietuvos reikalus charakterizuoja interneto hitu tapęs klipukas apie tai, kaip švartuojasi mūsų karinės jūrų pajėgos.

Trečioje vietoje nauji Vilniaus valdžios „stebuklai“. Kai atrodė, kad mokyklų reorganizavimo klausimas uždarytas, R. Šimašius ir kompanija nepasidavė. Šią savaitę šis klausimas vėl buvo sprendžiamas sostinės Taryboje, ir šį kartą „buldozeris“ laimėjo. Valdantieji gali įrašyti dar vieną punktą į „sėkmingų“ šimtadienio darbų sąrašą. Kita vertus, dabar jų greičiausiai laukia pralaimėti teismai, bet tai R. Šimašiaus, atrodo, nejaudina. Iš tiesų, jeigu jam Seimas ne autoritetas, kodėl turėtų rūpėti teismo sprendimai.
 

Užsienis

Liepos 20 d., kaip įtariama, „Islamo valstybės“ (IV) aktyvistas susprogdino Turkijos kurdus. Klausimas: „IV kariauja su kurdais, bet kam jai sprogdinti juos Turkijos, kuri nepasižymėjo agresyvumu jos atžvilgiu, teritorijoje ir taip rizikuoti prarasti svarbų šešėlinį partnerį (prekyba nafta, savanorių tranzito centras ir pan.)?“ Hipotezė: Turkija savo specialiųjų tarnybų rankomis, suverčiant kaltę IV, pati tai organizavo, kad galėtų pradėti bombarduoti IV (dėl vaizdo, siekiant parodyti, kad ji su visais prieš islamistus), bet pirmiausiai kurdus, nes pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie nepriklausomo Kurdistano sukūrimą. Dabar galvojama, kad Ankara gali pradėti antžeminę karinę operaciją Sirijoje, siekdama ne tik sutriuškinti kurdus, bet ir nuversti B. al Asadą. Tačiau pastaruoju atveju jau bus stipriai užgauti Irano, Rusijos ir net Amerikos (kurią chaosas su B. al Asadu, galbūt, tenkina labiau, nei be jo, nes tada gali tapti visai nevaldomu) interesai. Tad T. Erdoganui reikėtų neužsižaisti, nes geopolitinis godumas gali ir pražudyti. O tuo metu IV, kaip rašo „Daily Star“, remiantis aptiktu islamistų dokumentu, planuoja sukurti vieningą teroro armiją Afganistane ir Pakistane ir užpulti Indiją...

Antroje vietoje Ukraina. Šiuo atveju pažymėtini du dalykai. Pirma, pasaulis be perstojo diskutuoja dėl Minsko susitarimų ateities, dėl to, kas kaltas dėl jų faktinės aklavietės. Vakarai ir Kijevas teigia, jog separatistai. Bet štai „Petro Porošenkos bloko“ frakcijos Radoje lyderis J. Lucenka, komentuodamas parlamento patvirtintas konstitucines pataisas, pareiškė: „Pasakysiu atvirai, šitas įrašas yra deklaratyvus. (...) Už tai mes gavome ne ką kitą, o tarptautinį antiputinišką frontą“. Antra, JTO Saugumo Taryboje įvyko balsavimas dėl Tribunolo Donbase numušto Malaizijos Boingo incidento tyrimui. Rusija, kaip ir reikėjo tikėtis, vetavo atitinkamos rezoliucijos projektą. Už tai iš karto gavo pylos iš Vakarų (taip pat Lietuvos). Viena vertus, galima teigti, jog ji nenori, kad tiesa paaiškėtų, bet kita vertus, ją galima suprasti, žinant, jog Vakarai, net nelaukdami tyrimo pabaigos (kuris kažkodėl tai niekaip negali pasibaigti), nuo pat pradžių suvertė visą kaltę už tragediją Maskvai. Šiame kontekste taip pat įdomu pastebėti, kad pastaruoju metu Putinas pastoviai susiskambina su Nyderlandų premjeru, kurį turbūt perspėja, kad galutinis tyrimo dokumentas netaptų spekuliatyviu kaltinamuoju verdiktu Rusijai. Pagaliau, rusiškoje žiniasklaidoje pasirodė dar viena katastrofos versija. Jos esmė – Boingą sunaikino vidinis sprogimas, kurį užfiksavo ukrainietiško naikintuvo Su-27 pilotas, ką tariamai patvirtina versijos šaltinio turimas karinio lėktuvo lakūno pokalbio su žeme įrašas. Ir iš karto dar vienas variantas – tai buvo CŽV operacija, panaudojant ukrainietišką kompleksą BUK. O tuo metu Indijos vandenyne rastas Boingo gabalas. Įtariama, kad tai gali būti paslaptingai dingusio Malaizijos lėktuvo liekana. Galbūt, nors šioje istorijoje dabar bus daugiau aiškumo (nors kažkodėl tai sunku atsikratyti minties, kad minėtas gabalas buvo pametėtas)...

Trečioje vietoje dvi naujienos iš Europos. Pirma, desperatiškos migrantų pastangos pasiekti Angliją per Lamanšo tunelį pasiekė naujas aukštumas, kai apie 2 tūkst. jų mėgino įsiveržti į bendrovės „Eurotunnel“ terminalą Prancūzijos Kalė uostamiestyje. Bitanijos premjeras D. Kameronas prabilo apie papildomas saugumo priemones. Anksčiau tokiais atvejais buvo kalbama apie geresnės migrantų integracijos būtinybę. Dabar jau apie didesnį saugumą nuo jų. Antra, Bundestago komitetas ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą su ieškiniu prieš Merkel kabinetą, siekiant išsiaiškinti, kaip Vokietijos žvalgyba šnipinėjo JAV Nacionalinio saugumo agentūros užsakymu. Nejaugi vokiečiai nors truputį pavargo būti Vašingtono pavaldiniais?