Lietuva ir užsienis per savaitę

Nors Rusijos agresijos grėsmė didėja kiekvieną dieną, visai netoli Vilniaus teroristinės valstybės smogikai ruošiasi invazijai į Lietuvą, NATO naikintuvų kiekis mūsų šalyje sumažintas per pusę.

Lietuviško verslo paslaptys ir netikėtas NATO sprendimas. „Turkiško srauto“ perspektyvos ir JAV prezidentinių lenktynių įdomybės. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Kai sovietmečiu CSKA žaidė su „Žalgiriu“, Lietuvos gatvės buvo tuščios. Šiandien šios rungtynės ir net šalių rinktinių susitikimai jau nėra tokie principiniai ir politizuoti. Tačiau laikas nestovi vietoje. Vėl politinė įtampa ir vėl mirtina kova. Antradienį visa Lietuva tikėjosi aukso medalio iš R Meilutytės, kelią kuriai galėjo užstoti tik grįžusi po diskvalifikacijos rusė J. Efimova. Jų priešprieša jau seniai nėra tiesiog sportinė. Tai vėl yra mažosios Lietuvos ir didžiosios Rusijos konkurencija. Tiesa, bent jau išoriškai atrodo, kad pačios plaukikės jos nesureikšmina (nors nežinia, kas ten vyksta užkulisiuose). Užtat ją sureikšmina valstybės, kurioms jos atstovauja. Ir štai finalas ir apmaudus Rūtos pralaimėjimas. Šį kartą džiaugiasi Rusija ir jos propagandistai. Lietuvai belieka akcentuoti sidabrą, kuris sportininkams yra blogesnis už bronzą. Bet tai dar ne vakaras. Atsigriebti galėsime 50 m plaukimo krūtine rungtyje, kurios finalas numatytas sekmadienį.

Antroje vietoje stambaus lietuviško verslo paslaptys. Iš pradžių pasirodė žinios, kad „Achema“ gali būti parduota rusams („EuroChem Group AG“). Premjeras A. Butkevičius teigia gavęs asmeninį didžiausios koncerno akcininkės L. Lubienės patikinimą, kad ji nesiruošia parduoti savo valdomų akcijų. Tačiau situacija primena tai, kaip vyksta prekyba žaidėjais futbole, kai sandoris slepiamas iki paskutinio momento. Kita vertus, gal rusai tik norėjo prazonduoti dirvą. Jeigu taip, turėjo suprasti, kad perimti „Achemą“ jiems nebus lengva, tuo labiau, kad reikalu susirūpino prezidentė. Taip pat ji staiga susirūpino „Vilniaus prekyba“, kuri, pasak valstybės vadovės, neskaidriomis mokesčių mokėjimo schemomis apiplėšia žmones ir valstybę. Įdomu, kad A. Butkevičius, komentuodamas situaciją, pažymėjo: „Čia reikėtų šitą klausimą užduoti buvusiai Vyriausybei ir kodėl anksčiau nesiėmė tokių žygių, kokių dabar ėmėsi ši Vyriausybė ir Valstybinė mokesčių inspekcija. (...) Aš galiu pasakyti, mūsų Mokesčių inspekcijos tikslas yra, pirmiausia, išsiieškoti mokesčius, po to, jeigu buvo sukurtos kokios schemos mokesčių vengimo ir tai buvo daroma tyčia, bet ne dėl žmogiškosios kažkokios klaidos, turi būti atiduota teisėsaugos institucijoms. Ir tai ir yra daroma, ir taip bus elgiamasi ateityje.“ Šiame kontekste sunku atsikratyti įspūdžio, kad ne tiesos ieškoma, o vyksta politinė kova, kurios centre yra svarbūs rėmėjai.

Trečioje vietoje netikėta žinia iš NATO. Dar visai neseniai džiaugėmės, kad Aljanso dėmesys Baltijos regionui tik auga. Ir štai jis nusprendžia perpus sumažinti oro policijos misiją Baltijos šalyse – vietoje 16 naikintuvų, kurie patruliavo pastaruoju metu, nuo rugsėjo budės aštuoni, o Lietuvoje vietoje dviejų kontingentų liks vienas. J. Olekas bando vaizduoti, jog viskas gerai, sakydamas, kad sumažintų oro policijos pajėgų visiškai pakaks saugoti Baltijos šalių oro erdvę, o vertinti reikia NATO atgrasymo priemonių visumą, nesusitelkiant ties vienu elementu – oro policija. Bet krašto apsaugos viceministras M. Velička kažkodėl nebuvo toks pozityvus: „Jeigu jūs klaustumėte mano nuomonės, aš manau, kad ne, aš manau, kad šiandien nebūtų tinkamas laikas mažinti, tačiau tai yra vyriausio NATO pajėgų vado sprendimas, ir jis yra toks.“ O čia dar Ukrainos prezidentas P. Porošenka kaip tyčia vėl perspėjo, kad po jo šalies Rusija ketina imtis Suomijos, Baltijos šalių ir net Juodosios jūros baseino valstybių. Ir kaip dabar gyvensime tik su 8 lėktuvėliais tokios grėsmės akivaizdoje?
 

Užsienis

Pirmoje vietoje „Turkiško srauto“ nuotykiai. Kaip rodo situacija, projekto ateitis nėra tokia šviesi, kaip atrodė iš pradžių. Žiniasklaidoje pasirodė žinios, kad derybos tarp Rusijos ir Turkijos sustabdytos, nes pusės negali sutarti dėl nuolaidos ir dujotiekio pajėgumo. Maskva paskubėjo pranešti, kad pauzės priežastis yra nesuformuota Turkijos vyriausybė. Be to, Rusijos energetikos ministras A. Novakas pareiškė, kad dėl nuolaidos Ankarai jau sutarta – 10,25%. Tačiau klausimas dėl vamzdžių kiekio niekur nedingo. Iš pradžių buvo planuota, kad „Turkiško srauto“ pajėgumas bus 63 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, bet dabar turkai sutinka tik su viena dujotiekio linija, kuri tenkins vien jų poreikius. Tai reiškia, kad europiniame kontekste projektas tampa beprasmis. Derybų esmė, matyt, yra ta, kad Turkija svarsto įvairius dujotiekių tiesimo per savo teritoriją variantus ir jeigu jau rinksis rusišką pasiūlymą, jis turi būti jai maksimaliai naudingas. Kita vertus, neaišku, kiek realios ir pelningos yra „Turkiško srauto“ alternatyvos. Tuo pat metu Rusija kaip ir gali atsisakyti didesnio projekto su Turkija „Šiaurės srauto“ plėtros naudai. Bet su pastaruoju dujotiekiu irgi nėra galutinio aiškumo. Dujinis pokeris tęsiasi.

Antroje vietoje Artimųjų ir Vidurio Rytų tematika. Kol realizuojamas susitarimas su Iranu, o turkai bombarduoja kurdus, amerikiečiai pareiškė, kad neleis B. al Asadui naikinti jų remiamos Sirijos opozicijos, kuri rengiama kovai su „Islamo valstybe“. Kai JAV Valstybės departamento atstovo paklausė, koks yra juridinis tokio sprendimo pagrindas, jis pasakė, kad nežino, bet pridūrė, kad kalbama juk apie teritoriją, kurioje negalioja jokie įstatymai.



Jen Psaki juo didžiuotųsi. Ir jokių jums kalbų apie neteisėtą ginkluotą paramą sukilėliams… Tuo pat metu buvo pranešta, kad į Maskvą atvyks Saudo Arabijos (kuriai, beje, pradėjo sektis Jemene) karalius. Kitaip tariant, šalių santykiai „Islamo valstybės“ grėsmės akivaizdoje tampa vis glaudesni, ir tai gali turėti didelę įtaką visai Artimųjų ir Vidurio Rytų politikai.

Trečioje vietoje JAV prezidentinių lenktynių įdomybės. Apie D. Trumpo fenomeną jau buvo rašyta. Tada atrodė, kad tie, kas diriguoja Amerikos politikai, tokiu būdu nori neutralizuoti respublikonus, nes, kaip rodo reitingai, laimėjęs partinę kovą, H. Clinton ekstravagantiškas D. Trumpas pralaimėtų. Tačiau staiga pasirodė žinios, kad demokratų stovykloje į žaidimą gali įsijungti viceprezidentas J. Bidenas, kas ne visai suprantama, nes skaldo demokratus. Be to, amerikiečiai vis mažiau tiki Hilary nuoširdumu, o FTB vis aktyviau domisi slaptos informacijos nutekėjimo iš jos asmeninio elektroninio pašto galimybe. Pagaliau, pasirodo, kad prieš paskelbdamas apie dalyvavimą prezidentinėse lenktynėse, D. Trumpas kalbėjosi su... B. Clintonu. Tai gal klounui ruošiama karaliaus vieta? Transatlantiniams santykiams tai, sprendžiant iš D. Trumpo pareiškimų, pavyzdžiui, apie Krymą, kurio problemą jis pasiūlė spręsti Vokietijai, nieko gero nežada.