Lietuva ir užsienis per savaitę

Europa ir toliau linkusi būti priklausoma nuo rusiškų dujų. Be to, dar labiau padidės energetinis Vokietijos vaidmuo Europoje, o per glaudesnius ryšius su Berlynu ir Rusijos įtaka joje. Ukrainos perspektyvos likti dujų tranzito šalimi nyksta akyse. Nuotr. Reuters

Optimalus migrantų skaičius Lietuvai ir Pentagono nuogąstavimai dėl sudėtingo Baltijos regiono reljefo. Rusijos energetiniai pasiekimai ir neramumai postsovietinėje erdvėje. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje stebuklinga optimalaus pabėgėlių, kuriuos gali priimti Lietuva, skaičiaus kaita. Primename. 2015 m. birželis. Dalia Grybauskaitė: „Mūsų skaičiavimais ir mūsų pasiūlymais, kuriuos mes pateikėme Europos Komisijai, mums ta suma būtų iki 250 pabėgėlių. Ir tokį kiekį aš siūlysiu Vyriausybei priimti Vyriausybės nutarimu“. 2015 m. liepa. Ta pati Dalia Grybauskaitė: „Bendra suma Lietuvai yra 325 asmenys. Manau, kad tas skaičius yra realus, mums pakeliamas ir objektyvus. Jis daugiau nei dvigubai mažesnis negu iš pradžių siūlė Europos Komisija“. Na ir 2015 m. (net metai nepraėjo) rugsėjis. Atspėkite, kas. Žinoma, Dalia Grybauskaitė, komentuodama Briuselio siūlymą Lietuvai per dvejus metus priimti 1105 prieglobsčio prašytojus: „Tai yra optimalus skaičius, kurį Lietuva per dvejus metus yra pajėgi priimti“. Tai koks gi tas optimalus skaičius?

Lietuvos Generalinė prokuratūra perdavė teismui Sausio 13-osios bylą, kurioje dešimtims asmenų pateikti kaltinimai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui dėl sovietų agresijos 1991 m. Tačiau problema yra ta, jog didesnė dalis šių žmonių, greičiausiai, bus teisiami už akių, kadangi tai Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Tikėtis, kad pirmosios dvi valstybės, kaip itin „draugiškos“ Lietuvai šalys, išduos kaltinamuosius neverta. O štai Kijevo atveju, turbūt, buvo viltis, kadangi šiuo metu mes išskirtinai artimi partneriai. Be to, juk kalbama apie sovietinę praeitį, kuri Ukrainoje dabar smerkiama. Tačiau, kaip parašė portalas LRT.lt: „Beje, Sausio 13-osios kaltininkus atsisako išduoti ne tik Rusija ar Baltarusija. Politinę kryptį pakeitusi Ukraina taip pat spjauna į prokurorų prašymą leisti kaltuosius teisti mūsų šalyje“. Štai tokia bičiulystė.

Trečioje vietoje nemalonios žinios iš Pentagono. Kaip parašė jo oficialus leidinys „Stars and Stripes“: „Amerikos strateginio planavimo specialistai buvo šokiruoti JAV kariuomenės ekspertų pasakojimais apie tai, kiek Baltijos reljefas apsunkina karines operacijas“. Kitaip tariant, sąjungininkų tankai tiesiog paskęs pelkėse. Dar problema, kad transporto infrastruktūra neišvystyta, ir Rusija, kaip pajuokavo vienas JAV kariškių, vargu ar paskolins NATO vagonus, tinkančius siauresniems geležinkelio bėgiams, kad Aljansas galėtų permesti į mūsų regioną papildomą ginkluotę Kremliaus agresijos atveju. Šiame kontekste ramina tik Lietuvos prezidentės pareiškimas, kad šalis 2 proc. nuo BVP kariuomenei ketina skirti jau 2018 m. Tikėkimės, kad iki tol Putinas nesugalvos mūsų užpulti, tuo labiau, kad ir planas pasinaudoti profsąjungų protestais prieš naują Darbo kodeksą kaip pretekstu karinei invazijai žlugo.

Užsienis

Pirmoje vietoje energetiniai Rusijos pasiekimai. Pirma, su Kinija (kurioje, beje, cheminės gamyklos sprogsta viena po kitos) sutarta dėl trečio dujinio maršruto iš Tolimųjų Rytų statybos (du pirmieji tai Vakarinis ir Rytinis). Antra, pasirašytas galutinis susitarimas dėl dujotiekio „Šiaurės srautas 2“ statybos. Tai reiškia, kad Europa (jos energetinės interesų grupės, kurių sąrašas atrodo taip – E.ON, BASF/Wintershall, OMV, Engie ir Shell) ir toliau linkusi būti priklausoma nuo rusiškų dujų. Be to, dar labiau padidės energetinis Vokietijos vaidmuo Europoje, o per glaudesnius ryšius su Berlynu ir Rusijos įtaka joje. Ukrainos perspektyvos likti dujų tranzito šalimi nyksta akyse, ir net „Turkiško srauto“ projektas dabar gali būti realizuotas ribotai – tik Turkijos reikmėms. Nebent Europos Sąjunga nuspręs kitaip, o ji, sprendžiant iš tendencijos, gali.

Antroje vietoje vėl Rusija, tik šį kartą jos veiksmai Sirijoje. Padaugėjo pranešimų, kad Maskvos karinė parama Damaskui didėja () ir kad Sirijoje net jau kariauja Rusijos kariai, tiksliau „patarėjai“ (na visai kaip Afrikoje Šaltojo karo metais). Kad situacija rimta, rodo viešas Vašingtono susirūpinimas, primenantis įskaudinto vaiko verkšlenimą: „Na kaip jūs galite be mūsų sutikimo padėti diktatoriui kovoti su mūsų remiama išskirtinai demokratine opozicija?!“ Baisu. Amerika net paprašė Bulgarijos neleisti skristi Rusijos transporto lėktuvams su „humanitarine“ pagalba Sirijai, o Iranas leido – niekšas. Ir Graikija. Panašiai Rusija verkšlena Ukrainoje, priekaištaudama Vakarams, kad jie apginkluoja „chuntą“ (kuri oficiali šalies valdžia), pati tuo metu apginkluodama Donbaso sukilėlius. Juokingi tie dvigubi standartai.

Trečioje vietoje neramumai Moldovoje ir Tadžikistane. Pirmosios atvejis ypač stebina. Valdžioje proeuropietiškos jėgos, o tauta reikalauja jų pasitraukimo. Galima būtų pagalvoti, kad čia Rusijos, kurios pozicijos šalyje gan stiprios, darbas. Bet niuansas tas, kad protestuotojai stovi su ES vėliavomis. Kadangi protesto akcija masinė ir gerai organizuota, sakyti, kad ji stichinė, ne variantas. Nejaugi Vakarai nusprendė pakeisti sau palankų režimą? Bet kodėl? Gal todėl, kad ne iki galo ištikimas? Pavyzdžiui, kai Ukraina užblokavo Rusijai jos taikdarių Padnestrėje aprūpinimą per savo teritoriją, Moldova užėmė lankstesnę poziciją. O gal tai ir Maskva, kuri tiesiog prisidengia europinėmis vėliavomis (visai nebloga maskuotė). Tuo tarpu Tadžikistane rimta karinė operacija prieš režimo oponentus. Visa situacija labai panaši į rusiškos Centrinės Azijos destabilizavimo operacijos „Islamo valstybės“ ar tiesiog opozicijos rankomis dalį (saugumo problemų turi ir Kirgizija bei Turkmėnija). Kova dėl postsovietines erdvės įsibėgėja.