Lietuva ir užsienis per savaitę

Istorinis kadras. Menine prasme – viena sėkmingiausių prezidentės D. Grybauskaitės fotosesijų.

A. Butkevičiaus meilė pabėgėliams ir Stasio Povilaičio netektis. Rusijos staigmenos Sirijoje ir intrigos OPEC. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…



Lietuva


Pirmoje vietoje premjero A. Butkevičiaus genialumas. Pasak Graikijoje viešinčio vidaus reikalų viceministro E. Jankevičiaus, šioje šalyje kol kas neatsirado į Lietuvą persikelti norinčių pabėgėlių. Atrodo, reikėtų tyliai džiaugtis ir su liūdnu veidu sakyti: „Mes, žinoma, pasiruošę, bet jie patys nenori“. Bet tuo metu, kai visa Europa realiai kratosi migrantų, o Lietuva iš esmės nepasiruošusi jų priėmimui, šalies ministras pirmininkas A. Butkevičius sako: „Manau, kad čia yra laiko klausimas, nes bus diskutuojama ir galvojama, kaip vis dėlto tie žmonės turi būti motyvuoti. Gal jiems trūksta informacijos apie kai kurias šalis, kaip Lietuva, kuri yra maža šalis“. Kadangi įsipareigojimas priimti pabėgėlius egzistuoja, anksčiau ar vėliau teks kažką daryti, bet kam kurti problemas ten, kur jų kol kas nėra, visiškai neaišku. Po tokių premjero pareiškimų stabilus socdemų reitingas gali pradėti kristi, ir kaltinti jie galės tik save. Ir apskritai, naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2013-ais metais Lietuva buvo tarp penkių Europos Sąjungos šalių, kuriose skurdo rizikos lygis didžiausias: 20,6 proc. mūsų gyventojų – ties skurdo rizikos riba. Dar daugiau piliečių tilptų į mokslininkų siūlomą „socialinės atskirties“ apibrėžimą. Gal geriau šią problemą kaip nors spręsti, o ne galvoti, kaip pabėgėlius motyvuoti ir Briuselio pinigus jų išlaikymui įsavinti?

Antroje vietoje nemalonios žinios mūsų energetinės nepriklausomybės entuziastams. Viena vertus, atsijungimas nuo Rusijos kontroliuojamos elektros energijos skirstymo sistemos BRELL yra visiškai suprantamas, kadangi gyvename ne Sovietų, o Europos Sąjungoje. Kita vertus, Rusijos prezidentas V. Putinas dienraščiui „La Serra“ konkrečiai pareiškė, kad Baltijos šalių pasitraukimas iš rusiškos sistemos Maskvai kainuos iki 2,5 mlrd. eurų. Ir tai visiškai ne pokštas. „Taip, tokios kalbos yra, ir net yra padaryta studija, kurioje kalbama apie šiek tiek mažesnius skaičius, negu paminėjo dabartinis Rusijos prezidentas. Kalbama maždaug apie milijardą eurų. Neatmesčiau, kad ES stengtųsi mus įtikinti tą pasitraukimą kompensuoti“, – paaiškino Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Kirkilas. Kaip teigiama BRELL sutartyje, „vienai iš Šalių atsisakant dalyvauti šiame Susitarime, Šalys suderina priemones, kurios eliminuotų galimus nuostolius kitoms šalims“. Atitinkamai klausimas: „O kas mokės?“ Sprendžiant iš G. Kirkilo pareiškimo, Europa netrykšta noru to daryti. Mums net vienas milijardas eurų yra labai sunki našta. Todėl nuosekliai artėjame prie minties, kad greitai iš BRELL neištruksime, nes pinigų bus ieškoma ilgai. Kažkaip sunkiai mums gaunasi su ta energetine nepriklausomybe.

Trečioje vietoje liūdna žinia visai Lietuvai – mirė Maestro iš didžiosios raidės Stasys Povilaitis. Taip, tai ne politinė naujiena. Gal ji ne tokia svarbi, kaip britų karių kuopos siuntimas į mūsų šalį ar B. Bradausko pareiškimas, kad jis sveikina ir palaiko Rusiją, kovojančią su barbarizmais Sirijoje. Tačiau didelio žmogaus mirtis visuomet yra proga susimąstyti apie tai, kaip ir kuo mes gyvename, kur ritamės. „Išlydime Stasio pelenus, o iš atminties jo, kaip didžiojo artisto, atlikėjo, puikaus poeto, niekas neištrins. Visus šiuos metus, kuriuos maestro buvo scenoje, galima pavadinti S. Povilaičio epocha. Jos puslapis užvertas, tačiau visada jį prisiminsime. Jis turėjo ypatingą talentą rasti trumpiausią kelią į žmonių širdis“, – kalbėjo Maestro laidotuvėse V. Grubliauskas.

Įsiklausykime dar kartą į tuos paprastus gyventi verčiančius žodžius...

Užsienis

Pirmoje vietoje besitęsianti Maskvos karinė operacija Sirijoje. Atrodo, tai ilgam pagrindinė pasaulio žiniasklaidos tema. Dabar prie pradinių rezultatų. Sprendžiant iš Rusijos pranešimų, laimėjimai apčiuopiami – sėkmingai naikinami įvairiausi „Islamo valstybės“ objektai, ir teroristai arba pasiduoda, arba bėga pas savo globėjus. Desperatiška isterija pastarųjų gretose ir Sirijos kariuomenės parėjimas į puolimą tik patvirtina, kad rusiški smūgiai pasiekia tikslą. Sparnuotųjų raketų paleidimas iš Kaspijos jūros tapo Vakarams dar vienu šoku. Pasimetimas ir nežinojimas, kaip reaguoti, pas juos akivaizdus. Šiame kontekste gerai situaciją apibendrino plačiai žinomas Rusijos ekspertas Sergejus Karaganovas, kuris pažymėjo du svarbius dalykus.



Pirma, Vakarai parardo strateginius orientyrus, dešinė ranka (Valstybės departamentas) nežino, ką daro kairė (Pentagonas), o Maskva tuo metu veikia. Antra, Rusijoje dabar vyrauja euforija dėl pasiekimų Sirijoje, bet reikia ruoštis ir galimam pasitraukimui iš ten be pergalės. Trumpai sakant, gera pradžia tik pusė darbo ir negarantuoja galutinės sėkmės. Amžinai Rusijos (Irano, Sirijos) oponentai regione pasimetimo būsenoje nebus, ir jau pasigirdo kalbos apie tai, jog pas radikalus gali atsirasti priešlėktuvinės gynybos sistemos. Žiūrime toliau.

Antroje vietoje Ukraina. Jau seniai buvo aišku, kad Kijevas po Minsko susitarimų pasirašymo turi tik du variantus – blogą ir labai blogą. Labai blogas – karo atnaujinimas, kuris nukreiptų visuomenės dėmesį nuo vidinių problemų, bet geriausiu atveju galėtų (turėtų) baigtis eiliniu teritorijų praradimu, blogiausiu – režimo krachu. Blogas scenarijus – taika ir Minsko susitarimų vykdymas, kurio vis labiau reikalauja Europa, Amerikai kažkaip nusišalinant nuo ukrainietiškų aktualijų. Šiuo atveju Porošenka susiduria iš karto su dviem problemomis. Pirma, galima bandyti vaizduoti, kad taika yra didžiulis pasiekimas, bet nemaža dalis visuomenės (ypač radikalai) vertina Minsko susitarimus kaip pralaimėjimą, ir jie iš esmės yra teisūs, jeigu viskas bus daroma, kaip parašyta. Antras momentas, karo pabaiga reiškia didesnį visuomenės dėmesį vidinėms socio-ekonominėms problemoms, o šioje srityje viskas yra daugiau negu blogai. O dar masės karių grįš iš fronto. Neatsitiktinai J. Timošenka, kurios reitingai pastaruoju metu pastebimai išaugo, pareiškė, kad šaliai gresia „nekontroliuojamas sukilimas, kuris nušluos Ukrainą kaip valstybę“. Ir tai tikrai ne tik populizmas.

Trečioje vietoje įdomi žinia, susijusi su OPEC. Londone dėl įtarimų kyšininkavimu ir pinigų plovimo machinacijomis buvo sulaikyta organizacijos prezidentė iš Nigerijos Diezani Alison-Madeuke. Paprastai atsitiktinai tokie dalykai tokiame lygyje nevyksta. Šiame kontekste galima prisiminti buvusio TVF vadovo D. Strauss-Kahno areštą, kuris perbraukė jo prezidentines ambicijas Prancūzijoje. Todėl kyla klausimas, kokia yra slapta Madeuke sulaikymo priežastis. Pažymėtina, kad didelės įtakos OPEC veiklai ji kaip pareigūnė neturi (svarbesnį vaidmenį vaidina organizacijos generalinis sekretorius Abdallahas Salem el-Badri). Todėl jos areštas panašus į signalą OPEC, kuri, galbūt, rengėsi keisti savo gavybos politiką, o dabar turėtų apsigalvoti.