Lietuva ir užsienis per savaitę

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Nuotr. chalkan.kg

„Vilniaus energijos“ manipuliacijos ir valstybės priešai Viešojo saugumo tarnyboje. Rinkimai Mariupolyje ir Kinija Džibutyje. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje lietuviški pažadai. Kai buvo nustatyta nauja SGD terminalo finansavimo tvarka, Energetikos ministras tikino, kad buitiniai vartotojai dėl to nenukentės (arba labai nežymiai). Jau tada buvo sunku patikėti šiuo pažadu. Ir štai, kaip pranešė „Vilniaus energija“, šilumos ir karšto vandens kaina Vilniuje gruodžio mėnesį išaugs 26,3 procento, lyginant su lapkričiu: „Šilumos kaina keisis priklausomai nuo terminalo dujų kiekio, kuris daro didžiausią įtaką tarifui. Kas mėnesį esame įpareigoti įsigyti skirtingą kiekį terminalo dujų. Dėl to šilumos kaina gruodžio ir sausio mėnesiais Vilniuje bus aukštesnė, tačiau vasarį kris žemyn“, - konstatavo įmonės prezidentas Linas Samuolis. Dabar ponas Masiulis aiškina, kad metų pradžioje „Vilniaus energija“ delsė sudaryti pigesnių dujų pirkimo sutartį, o vėliau paaiškėjo, kad biokurą įmonė taip pat pirko iš susijusios bendrovės už didesnę nei rinkos kainą. Todėl, pasak energetikos ministro, savo neprognozuojamu elgesiu kompanija ne tik verčia vartotojus permokėti už šildymą, bet ir destabilizuoja padėtį energetikos rinkoje neaiškiomis manipuliacijomis. Premjeras irgi sako, kad „Vilniaus energija“ elgiasi nekorektiškai. Tačiau paprastiems šilumos vartotojams Vilniuje šie ginčai nesvarbūs – jiems rūpi skaičiai sąskaitoje, kurią jie gaus. Paklaustas, ar įmanoma situaciją išspręsti žmonių naudai, nes kainų didinimą kaip manipuliaciją vertina ir prezidentė, A. Butkevičius pažymėjo: „Atlikus auditą, mes priimsime sprendimus. Taip, mes negalime leisti tokių netolygių planavimų ir kainų disproporcijos atskirais mėnesiais, nes visa tai paskui turi apmokėti eiliniai vartotojai“. Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė. Gal po 19 mln. eurų baudos, kurią „Vilniaus energijai“ skyrė Konkurencijos taryba, kaip tik dabar baigusi dvejus metus trukusį šilumos ūkio ir kuro rinkos tyrimą, įmonė nuspręs nedestabilizuoti padėties energetikos rinkoje.

Antroje vietoje Lietuvos viešojo saugumo paradoksai. Kaip pažymėjo naujas Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovas R. Pocius: „Atėjęs čia jaučiuosi kaip sovietinėje armijoje su „didžios“ armijos sindromu vidury Lietuvos. Čia viskas grindžiama šeimynine ir giminės ranga, privačiais interesais ir nelegaliais verslais, ir visa tai turi politinę priedangą bei gražią paradinę pusę. Paradai, „pakazuhos“, viešieji ryšiai ir politinis protekcionizmas – tarnybos prioritetas, tarnyba buvo pristatoma vos ne kaip elitinė. O iš tikrųjų vidus yra sustagnavęs ir merdintis“. Dar daugiau, pasak R. Pociaus tarnyboje yra nelojalių jai ir valstybei žmonių, dėl to šiuo metu glaudžiai bendradarbiaujama su Valstybės saugumo departamentu. Trumpai sakant, visiška betvarkė, o įdomiausia yra tai, kad buvusiam VST vadovui prezidentė D. Grybauskaitė įteikė valstybės apdovanojimą (tariamai, V. Landsbergio, kuris mano, jog S. Madalovas „yra labai nusipelnęs Lietuvos Respublikai“, iniciatyva). Dabar ji sako, kad dėl visko kaltas pats R. Pocius ir Vidaus reikalų ministras (ji gi kalta būti negali). Pažiūrėsime, kas šioje istorijoje galiausiai bus paskirtas didžiausiu valstybės priešu.

Trečioje vietoje apklausa, kuri parodė, jog 31 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šalies valdžios pozicija Rusijos atžvilgiu yra per daug priešiška. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) ją laiko tinkama, o penktadalis (20 proc.) – nepakankamai griežta. Trumpai sakant, nors trečdalis piliečių tai daug, didesnei jų daliai Rusija yra priešas. Tuo pat metu, kaip pažymėjo „Carito“ direktorės pareigas laikinai einanti D. Bukeikaitė, įvairios skurdo istorijos, su kuriomis kasdien savo veikloje susiduria „Caritas“ patvirtina, kad išliekame tarp skurdžiausių ES šalių: „Tyrimas, kurio metu tirta 15 savivaldybių, parodė, kad prie probleminių galima būtų priskirti Tauragės, Pasvalio, Panevėžio, Rokiškio, Lazdijų rajonų savivaldybes, prie mažiau probleminių – Kelmės, Mažeikių, Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybės. Pažeidžiamiausios socialinės grupės – tai vieniši asmenys, taip pat vieniši asmenys, auginantys vaikus, vyresnio amžiaus žmonės ir bedarbiai“, - pasakojo D. Bukeikaitė. Pernai Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyveno apie 560 tūkst. asmenų, kurie sudarė 19,1 proc. visų šalies gyventojų. Šių dviejų naujienų pateikimas vienoje vietoje jokiu būdu nereiškia, kad blogai gyvename, nes padarėme iš Rusijos savo priešą. Tai reiškia, kad kurti priešus mums sekasi geriau, negu gerinti šalies ekonominę padėtį. Norisi tikėti, kad kada nors bus priešingai.

Užsienis

Be komentarų. Iš Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo kreipimosi į tautą: „Pasaulis tapo nestabilus. Didžiosios valstybės įvedė sankcijas viena prieš kitą. Pasitikėjimas tarp jų staigiai sumažėjo (...) Dabar rimta grėsmė pasauliui – tarptautinis terorizmas. Tai valstybingumo žlugdymo pasekmė, išorinėms galioms kišantis į vidinius suverenių valstybių reikalus. Pasaulio raida vyks kietos konkurencijos tarp globalių ir regioninių galios centrų fone“.

Pirmoje vietoje klimato konferencija Paryžiuje, kurioje klimato klausimai mažai ką domino. Pagrindine intriga tapo klausimas, ar susitiks Putinas su Erdoganu, kuris to labai norėjo. Nesusitiko, bet situacija nušvito naujomis spalvomis. Viena vertus, Maskva po savo bombonešio numušimo ėmėsi kietų atsakomųjų žingsnių, taip pat ekonomikos srityje. Dar daugiau, Rusija tiesiai apkaltino Turkijos vadovą prekyba nafta su „Islamo valstybe“. Kita vertus, Paryžiuje nuskambėjo Putino pareiškimas, kad sprendimą numušti Su-24 priiminėjo ne Erdoganas. Antra, susitiko šalių užsienio reikalų ministrai (be ypatingos pažangos, bet vis tik). Trečia, kaip pažymėjo Rusijos Ekonominės plėtros ministras A. Uliukajevas, „Turkiško srauto“ ir atominės elektrinės Turkijoje projektai kol kas neuždaromi – jų likimas priklausys nuo „Gazpromo“ ir „Rosatomo“ sprendimų atitinkamai. Kitaip tariant, krizės kreivė pasiekė viršūnę, bet Kremlius pasilieka tam tikrą manevro laisvę. Tačiau taip, kaip anksčiau, jau nebus.

Antroje vietoje municipalinių rinkimų Ukrainoje finalas. „Tai kažkokia Afrika“, - pažymėjo europinis stebėtojas, komentuodamas rinkiminį procesą Dnepropetrovske. Mariupolyje triuškinamai laimėjo opozicinis blokas. Tai didelis įvaizdžio smūgis Kijevui. Esminis momentas šiuo atveju tas, kad Mariupolis faktiškai yra fronto linijoje, ir Ukraina visuomet tvirtino, kad netoli separatistų gyvenantys žmonės turėtų remti jos poziciją net labiau, negu kiti šalies gyventojai. O aiškėja, jog Kijevas ten ypatingai nepopuliarus. Antra, Krivoy Rog miesto mero rinkimuose pergalę irgi šventė opozicijos atstovas, bet valdiškai partijai „Samopomič“ nepatiko jos kandidato pralaimėjimas, ir greitai buvo suorganizuotas vietinis Maidanas prieš tariamai falsifikuotą rinkimų rezultatą. Tai kaip čia taip – valdžia nauja, skaidri, demokratinė, o falsifikacijos liko? O jeigu jų nebuvo – Maidanas yra įstatymo pažeidimas. Tai parodo politinio gyvenimo šiandieninėje Ukrainoje kokybę, pagarbos konstitucinei tvarkai joje lygį. Išeina, kad opozicija laimėti negali, nes ji antiukrainietiška, o jeigu laimėjo – Maidanas (Mariupolyje to nepadarysi, nes persvara triuškinama, ir gali kilti maištas strategiškai svarbiame mieste). Štai tokia demokratija.

Trečioje vietoje žinia, kad greitai Džibutyje gali atsirasti Kinijos karinė bazė. Pekinas kukliai vadina ją savo laivyno aprūpinimo punktu, kuris turėtų palengvinti kovą su piratais Adeno įlankoje, bet esmės tai nekeičia. Ji turi du aspektus. Pirmas, Kinija, atrodo, nusprendė atsisakyti nesikišimo politikos ir ima plėsti savo įtaką pasaulyje. Antra, jeigu pažiūrėti į žemėlapį, iš karto tampa aišku, kokioje strategiškai svarbioje vietoje yra Džibutis. Realiai buvimas jame leis Pekinui tapti galios faktoriumi naftingame regione (jau nekalbant apie Afriką). Taip pat pažymėtina, kad žiniasklaidoje jau prasidėjo diskusija dėl galimo aktyvesnio Kinijos įsijungimo į kovą su „Islamo valstybe“, kuri žudo jos piliečius. Koalicijos suformuotos. Rinktis kinams, ir jų pasirinkimas, jeigu sprendimas bus priimtas, atrodo gana akivaizdus.