Lietuva ir užsienis per savaitę

Kovos su terorizmu centras prie (dėmesio) Vestpointo akademijos paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad didesnė dalis IV kovotojų pateko į Siriją būtent per Turkiją, kuri nedaro nieko, kad užkirstų tam kelią.

„Lietuvos geležinkelių“ pertvarkymas ir „rusų agentas po kiekviena lova“. Talibano lyderio likvidavimas ir JAV kaltinimai Turkijai. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje liberalų skandalo tęsinys. E. Masiuliui pateikti įtarimai, bet jis jau praeitis. Dabartis – R. Šimašius, kuris irgi gavo smūgių – kaltinamas to paties „MG Baltic“ interesų ir Kauno mero šeimos verslo protegavimu. Tai nestebina, bet kyla klausimas: „Kodėl liberalai toliau kryptingai puolami?“ Iš pradžių atrodė, kad E. Masiulio istorija turėtų tapti jiems tiesiog pamoka, kad žinotų savo vietą politinėje sistemoje ir jos dešiniajame flange. Atsirado naujas lyderis, kuris lygtais viską suprato. Tačiau dabar „skandinamas“ ir R. Šimašius. Nejaugi liberalus norima ne tik pristabdyti, bet palaidoti, kad jie vėl ilgam laikui taptų parija, kuri vos įveikia rinkiminį barjerą? Šiame kontekste baisu net pagalvoti, kas gali atsitikti „valstiečiams“, kurie irgi lipa į reitingų viršūnę. Pagaliau, būtų labai įdomu sužinoti daugiau detalių apie tą valstybės paslaptį, kuria disponavo R. Kurlianskis. E. Masiulis žadėjo linksmą gyvenimą ant Lietuvos, kai jis pradės kalbėti. Atrodo, linksmybės jau prasidėjo.

Antroje vietoje ES reikalavimas pertvarkyti valstybės valdomą „Lietuvos geležinkelių“ bendrovę. Europos Komisijos konkurencijos komisarė Margrethe Vestager susitikime su šalies susisiekimo ministru R. Sinkevičiumi suteikė Lietuvai mėnesį apsispręsti, kaip elgtis: mokėti baudą ir atstatyti Rengės ruožą arba skaidyti „Lietuvos geležinkelius“. Anot prezidentės patarėjos L. Antanavičienės, kompanija „elgiasi kaip valstybė valstybėje“, ir todėl šalies vadovė ragina ją pertvarkyti. Tačiau ar dviejų atskirų įmonių, kurių viena valdytų infrastruktūrą, o kita užsiimtų krovinių bei keleivių vežimu, sukūrimas yra geriausia išeitis? Pažymėtina, kad „Lietuvos geležinkeliai“ yra pelningai dirbanti Lietuvos bendrovė. Taip, jos pelnas sumažėjo, bet jis yra, ir mokami dividendai. Kas gali garantuoti, kad kompanijos suskaidymas nepablogins situacijos, nesumažins jos konkurencingumo, nekomplikuos spendimų priėmimo proceso, kuris itin svarbus santykiuose su užsienio partneriais? Reikia suprasti, kad ES reikalavimai nevisada yra idealūs, ir žiūrėti, kas naudinga Lietuvai, o ne Europos Komisijai.

Trečioje vietoje VU TSPMI docento Kęstučio Girniaus straipsnis pavadinimu „Rusų agentas po kiekviena lova“. Tiesą pasakius, čia norėtųsi pateikti vos ne visą publikaciją, bet esmę atspindi štai ši citata: „Polinkis ieškoti Rusijos kėslų ir juos rasti nelieka be pasekmių. Zenonas Norkus nurodė, kad apgulties mentalitetas veikia demokratijos kokybę. Kai žmonės, kurie pilietiniais sumetimais kritikuoja Lietuvos politiką Rusijos atžvilgiu, sulaukia priekaištų, kad jie palaiko Rusiją, kad kalba kaip „Makskvos balsas“, mažėja jų noras dalyvauti viešose diskusijos. Juk jų kaštai išauga (jie kaltinami nelojalumu), o paskatos atvirai kalbėti sunyksta. Net jei to nėra, spaudimas būti politiškai korektiškam (taigi, itin kritiškam) Rusijos atžvilgiu yra gana stiprus. (…) Nežinia, kiek žmonių yra įbauginti, arba nutaria vengti viešųjų diskusijų, nes žino, kad bus kaltinami esą kvaili ar klastingi. Kvaili, nes negeba atsispirti Kremliaus įtakai ir informacijos karui; klastingi, nes bendrauja su Rusijos agentais ir siekia tai nuslėpti. Bet Lietuvos demokratijos kokybė, jau ir taip ne itin aukšta, nukenčia“. Kartais susidaro įspūdis, kad užstrigome kažkokioje alternatyvioje realybėje, kovojame su vėjo malūnais, matome tik tai, ką norime matyti, ir valdžia tai tik skatina. Žinoma, Rusija nėra šventa. Toli gražu. Tačiau ir Vakarų veiksmuose užtenka geopolitinio cinizmo, veidmainiškumo, propagandos ir paprasčiausių dvigubų standartų (Kosovas, Irakas, Libija, Sirija, Ukraina). Įdomiausia, kad anapus sienos, jeigu kas nors bando akcentuoti kitą medalio pusę, iš karto vadinamas „JAV imperializmo agentu“. Pas mus tokiu atveju klijuojama „Kremliaus ruporo“ etiketė. Ir tada kyla klausimas: „O kuo mes skiriamės nuo jų, kuo mūsų demokratija geresnė už jų autoritarizmą?“

Užsienis

Be komentarų. JTO kovos su kankinimais misija paliko Ukrainą po to, kai jai buvo neleista patekti į tam tikras vietas, kur, kaip įtariama, Ukrainos saugumo tarnyba kankina žmones.

Pirmoje vietoje naujienos apie Turkiją. Rusija be perstojo kartoja, kad turkai ne tai, kad bendradarbiauja – remia „Islamo valstybę“ (IV) Sirijoje. Tai iš tiesų beveik neginčijamas faktas, bet Vakarai (taip pat Lietuva) to užsispyrusiai nenorėjo matyti, juk čia „demokratinis sąjungininkas“. Bet štai Kovos su terorizmu centras prie (dėmesio) Vestpointo akademijos paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad didesnė dalis IV kovotojų pateko į Siriją būtent per Turkiją, kuri nedaro nieko, kad užkirstų tam kelią. Ir šiame fone Erdoganas dar reikalauja iš ES bevizio režimo, grasindamas sandėrio dėl pabėgėlių nevykdymu. Dabar neaišku, ką darys Briuselis, bet jis jau pasistengė apsidrausti – ES šalių VRM vadovai priėmė sprendimą, kad bevizis režimas gali būti sustabdytas šešiems mėnesiams, jeigu atitinkamų valstybių piliečiai sistemiškai pažeidinės taisykles. Laukiame tęsinio.

Vizų klausimas labai rūpi ir Kijevui. Galima priminti, kad Europos Komisija rekomendavo panaikinti jas Ukrainai, bet Prancūzijos VRM vadovas pareiškė, kad artimiausiu metu šis klausimas svarstomas nebus. Kitaip tariant, asiliuko ir morkos istorija tęsiasi. Tuo pat metu tiek europiečiai, tiek amerikiečiai (Nuland vizito į Maskvą metu pažymėjo, kad „JAV nori Minsko susitarimų įgyvendinimo kuo greičiau“) vis labiau spaudžia Porošenką laikytis įsipareigojimų, nes nemažai ES šalių jau atvirai reiškia nepasitenkinimą sankcijomis Rusijos atžvilgiu. Italijos Veneto regionas net Krymą RF dalimi pripažino, ir tai, matyt, tik pradžia. Putinas gi dar Savčenkai malonę suteikė (beje, bus įdomu pažiūrėti, kokį vaidmenį ji vaidins savo šalies politikoje) ir susitaikymo straipsnį Europai parašė. Tokiu būdu, Ukrainos prezidentas žaidžia ceitnote, ir tam tikru momentu jo laikas (jau nekalbant apie sankcijas) baigsis.

Trečioje vietoje reikšminga žinia iš Afganistano. Ten amerikiečiai likvidavo talibų lyderį Achtarą Mansurą. Pažymėtina, kad tai įvyko tuo metu, kai šalyje stiprėja „Islamo valstybė“ (IV), o Talibanas veda taikos derybas su Kabulu. Todėl svarbu suprasti, kam yra naudinga Mansuro mirtis. Yra nuomonė, kad jis artėjo su IV ir buvo nužudytas su Irano pagalba. Tuo pat metu Iranas kovoja su „Islamo valstybe“ Sirijoje ir bendradarbiauja su JAV „balandžiais“ (Obama, kuris ir sankcionavo operaciją), kadangi „vanagai“ yra prieš dialogą su Teheranu, kuria chaosą regione, ir jiems IV yra labiau įrankis, nei problema. Tokiu būdu gaunasi, kad Mansuro likvidavimas, nors ir gali komplikuoti Kabulo derybas su talibais, šiuo metu, turbūt, buvo svarbesnis, siekiant pristabdyti „Islamo valstybės“ įsigalėjimą Afganistane.