Lietuva ir užsienis per savaitę

Kova su skurdu – maltiečių kasdienybė. Ragauti sriubą skirtą badaujanties Lietuvoje yra mados ir gero tono ženklas. Nuotr. maltieciai.lt

Naujos valdančiosios koalicijos sukūrimas ir sankcijinis Lietuvos principingumas. Politinis žemės drebėjimas Jungtinėse Valstijose ir M. Saakašvilio atsistatydinimas. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva
 

Pirmoje vietoje koalicinė sutartis. Socdemai gavo tik tris ministrų portfelius – nedaug, dar turint omenyje tai, kad URMu iš esmės teks dalintis su prezidente, kurią L. Linkevičius tenkina. Be to, paskutiniu momentu buvo nuspręsta iškeisti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją į Ūkio ministeriją. A. Butkevičius paaiškino, jog partija turi geresnių kandidatų šioms pareigoms, tačiau priežastis gali būti dar ir ta, kad Energetikos ministerijos funkcijos po panaikinimo bus perduotos būtent Ūkio ministerijai. Bendrai paėmus, socdemams, atrodo, teks tenkintis „mažojo brolio“ vaidmeniu, bet matyt, jie nusprendė, kad tai geriau, negu nieko. Tuo tarpu „valstiečių“ planai – grandioziniai, pradedant nuo Darbo kodekso keitimo ir baigiant Seimo narių skaičiaus mažinimu. Tačiau sunku pasakyti, kaip jiems seksis. Kol kas visi laukia ministrų kandidatūrų. O tuo metu pasirodė nauji politikų reitingai, kuriuose R. Karbauskis užėmė A. Butkevičiaus vietą. Pažiūrėsime, ar ilgam.

Antroje vietoje ekonominiai Lietuvos reikalai. Iš mūsų šalies traukiasi dar vienas investuotojas: „Marks & Spencer“ nusprendė uždaryti parduotuvę Vilniuje kaip stabiliai nuostolingą. Tuo metu Ženevoje įsikūręs Aukštųjų tarptautinių studijų institutas (PSIG) parengė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Baltijos valstybių nuostoliai dėl rusiškų sankcijų Europai yra didžiausi Europoje. Tačiau įdomesnis kitas dalykas. „Mes nenustatėme koreliacijos tarp šalių patiriamų ekonominių nuostolių ir to, kiek jos aktyviai pasisako už arba prieš sankcijas. Nors Graikijos ir Italijos netektys bene mažiausios, šios dvi valstybės yra didžiausios sankcijų atšaukimo idėjos puoselėtojos. Tuo tarpu atkakliausios sankcijų šalininkės – Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija – skaičiuoja didžiausius nuostolius dėl eksporto į Rusiją sumažėjimo,“ – pastebėjo PSIG vyresnioji analitikė Erica Moret. Kitaip tariant, tie „išdavikai“ ir „parsidavėliai“, kurie nukentėjo mažiau, pergyvena, kad jų ūkiui blogai, o mums – tiksliau mūsų valdžiai, kuri iš tiesų nejaučia jokio nuosmukio – tas pats, kadangi tiesiog toks gyvenimas, ir principai svarbesni. Na ir pabaigai desertas. Daug buvo kalbama apie tai, jog šilumos kaina vartotojams turi mažėti (ypač Vilniuje dėl permokų), bet žiema atėjo netikėtai. Kaip teigiama, pavyzdžiui, „Kauno energijos“ pranešime: „Šildymo sezonas Kaune šiais, 2016–aisiais metais buvo pradėtas tą pačią dieną, kaip ir pernai – spalio 7–ąją. Tačiau vienodas dienų skaičius dar nenulėmė, kad ir mokėti už šildymui suvartotą šilumą turėtume tiek pat. Lemiamu faktoriumi, šiek tiek padidinusiu mokėjimus už šildymui suvartotą šilumą, buvo daugiau nei laipsniu šaltesni šių metų spalio orai“.

Trečioje vietoje šių metų Lietuvos savivaldybių indeksas, kurį sudaro Laisvosios rinkos institutas (LRI). „Karūna antrus metus iš eilės – Vilniaus rankose. Sostinė pritraukia daugiausia investicijų, čia aktyviausias verslas, dėl to mažiau bedarbių, socialinės pašalpos gavėjų. Tiesa, Vilniui grėsmę vis dar kelia milžiniška skola. Antroje vietoje likusi Klaipėda sostinę galėtų pavyti, jei jai pavyktų sukurti palankesnes sąlygas verslui ir pritraukti daugiau investicijų“, – pastebėjo indekso vadovė Aistė Čepukaitė. Toliau Šiauliai ir viena vieta pakilęs Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekso geriausiųjų trejetukas taip pat beveik nesikeitė. Trečioje vietoje išsilaikė Druskininkai, o pirmąją užėmė Kauno rajonas, truputį aplenkęs Klaipėdos rajoną. Gera naujiena ta, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių: veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų, mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Taip pat Savivaldybės kapanojosi iš skolų. Tačiau padėtis gerėjo ne visur vienodai, ir kaip pažymėjo LRI prezidentas Ž. Šilėnas: „Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Tokių pavyzdžių – apstu. Jie įrodo, vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia, jos turi panaikinti biurokratines kliūtis, paprastai sakant – pravesti per visus reikalingus kabinetus“. Trumpai sakant, ne viskas yra blogai, bet Lietuvos regionų raidai vis dar akivaizdžiai trūksta tolygumo.

Užsienis

Be komentarų

JAV prezidentas Barakas Obama apie Amerikos karines intervencijas: „Visame pasaulyje vyksta blogi dalykai, ir mūsų instinktas kužda, kad mes turime kažką daryti. Tai atvejai, kai intervencija turi reikšmės. Tačiau buvo atvejų, kai nenumatytos pasekmės netyčia vedė prie dar didesnių problemų. Nustatyti, kuo gali baigtis vieni ar kiti veiksmai – vienas iš sudėtingiausių bet kokio prezidento uždavinių“.

Ukrainos pulkininkas: „Buvo taip, kad, kai mes, pavyzdžiui, įeidavome į Debalcevą, žmonės mus labai negerai sutikdavo. Žinote, per visą savo gyvenimą niekada anksčiau aš nemačiau tokių nekenčiančių žvilgsnių. Kai į tave žiūri, ir tave net persmelkia neapykanta žiūrinčiųjų akyse. Po to požiūris į mus palaipsniui keisdavosi į gerąją pusę...“

Pirmoje vietoje, žinoma, Donaldo Trumpo pergalė galimai purviniausiuose JAV prezidento rinkimuose. Dabar visi tie, kas nors kiek prognozavo jo sėkmę, giriasi. Didesnė dalis Lietuvos ekspertų manė, jog laimės Clinton, bet štai ekspertai.eu dar šių metų liepos pabaigoje parašė: „Trumpo šansai laimėti yra realūs“. Na o jeigu rimtai, tai pasakyti apie ekscentriško milijardieriaus triumfą galima daug (pavyzdžiui, kalbėti apie tradicinės Amerikos norą grąžinti sau savo šalį arba apie „sistemos“ nesugebėjimą neutralizuoti nepageidaujamą kandidatą, net pajungus visus įmanomus instrumentus). Tačiau esminis klausimas: „Kas toliau?“ Ar Trumpas greitai pamirš savo priešrinkiminius pažadus ir taps „normaliu“ JAV prezidentu, ar iš tikrųjų yra pasiruošęs pakeisti (bent jau pabandyti) tiek vidaus, tiek užsienio Jungtinių Valstijų politiką? Ir šiuo atveju dar kartą galima grįžti prie ankstesnės ekspertai.eu publikacijos, kai 2016 m. kovo mėnesį buvo svarstoma: „D. Trumpas yra atsitiktinė ar suplanuota staigmena, kuri bus suvaldyta ir nukreipta reikiama linkme, jeigu taps pergalinga?“. Matyt, dabar pralaimėjusieji svarsto visus įmanomus variantus, ir Džono Kenedžio scenarijus irgi gali būti aktualus. Intriga gyva.

Antroje vietoje Ukraina. Ten viskas, kaip visada. Kariniai veiksmai tęsiasi, Minsko susitarimai aklavietėje, Rusija vėl pagavo ukrainietiškus diversantus Kryme (tik neaišku, tikrus, ar išgalvotus, nes rasta „Dešiniojo sektoriaus“ vizitinė kortelė ir demonstratyviai ukrainietiška simbolika kažkaip verčia suabejoti). Tuo pat metu Ukrainos hakeriai lygtais surado Putino planą, kaip padalinti kaimyninę šalį. Kiek anksčiau esą buvo nulaužtas Surkovo elektroninis paštas, ir išvada ta pati – Rusija toliau siekia destabilizuoti padėtį Ukrainoje. Trumpai sakant, nieko naujo – rusai puola, Ukraina laikosi. Tačiau štai įdomus epizodas – Odesos gubernatorius M. Saakašvilis atsistatydino iš savo pareigų, kartu pareikšdamas, kad tarp Porošenkos ir Janukovičiaus nėra jokio skirtumo ir kad dabartinis Ukrainos prezidentas asmeniškai remia du kriminalinius klanus Odesos srityje. Kitaip tariant, Miša nusprendė pereiti į opoziciją, ir dar prieš pat Trumpo pergalę, kuri, pasak M. McFaulo, gali brangiai kainuoti Kijevui. Ar tik tai ne ženklas, kad jau kitų metų pradžioje Ukrainos laukia rimtos permainos (pirmalaikiai parlamento ir/ar prezidento rinkimai) su neprognozuojamu rezultatu, ir dabartinės šalies valdžios dienos jau suskaičiuotos...

Trečioje vietoje rinkimų rinkinys. Gruzijoje išrinktas parlamentas, ir M. Saakašvilio partija patyrė skaudų pralaimėjimą, o jos pagrindiniai oponentai iš „Gruzijos svajonės“ gavo konstitucinę daugumą. Tačiau Miša ypatingai nepergyvena, nes, kaip minėta aukščiau, turi planų Ukrainoje. Tuo pat metu pažymėtina, kad į parlamentą pateko atvirai prorusiškas blokas, kas rodo, jog Rusija dirba Gruzijoje. Dar aktyviau ji veikia Moldovoje, kur tiesioginius prezidento rinkimus gali laimėti Igoris Dodonas, ketinantis grįžti prie strateginės partnerystės su Maskva. Kaip šiame kontekste parašė Lietuvos Rytų Europos studijų centro praktikantas K. Rečkovas: „Moldova ant pavojaus slenksčio: prezidento rinkimų lyderis Krymą priskiria Rusijai“. Tuo metu Bulgarijos valstybės vadovu gali tapti Rumenas Radevas, kuris pasisako už europinių sankcijų Rusijos atžvilgiu atšaukimą. Pagaliau, specialus Juodkalnijos prokuroras M. Katničius tiesiogiai apkaltino Maskvą bandymu kartu su tam tikromis jėgomis Serbijoje organizuoti valstybės perversmą jo šalyje. Dar prisiminus kalbas apie tai, jog Kremlius kišosi į prezidentinę kampaniją Amerikoje, kartais sunku suprasti – Rusija yra atsilikusi ar galingiausia pasaulio valstybė, nes pastaruoju metu Putinas tiesiog visur.