Tikrai ne kiekvieną dieną kas nors šoką į Titaniką po to, kai jis jau yra atsitrenkęs į aisbergą. Šiuo metu Lietuva daro būtent tai, tapdama 19-ąja euro zonos nare. Lietuviai, būkit atsargūs, žiūrėkit, kad atidarytos durys jūsų neprispaustų.
Reikia nepamiršti, kad euras yra puiki valiuta, kai jūs norite recesiją paversti į depresiją, tai valiuta, kuri visada buvo daug labiau politinis, nei ekonominis įrankis. Ironiška, kad politikai skatina naujas šalis stoti į euro zoną, o senąsias grasina iš jos išmesti ir taip nuskandinti visą laivą.
Lietuvos atveju politikai naudoja tris žodžius: „išsilaisvinkime nuo Rusijos“. Tai normalu, tokia Lietuvos viso šimtmečio istorija. Lietuva iškovojo nepriklausomybę 1918 m., kai Sovietinė Rusija pasirašė separatinę taikos sutartį su Vokietijos imperij. Nepriklausomybė buvo vėl prarasta 1940 m., kai nacistinė Vokietija ir TSRS pasidalino Europą. Lietuva vėl atgavo nepriklausomybę 1991 m., kai TSRS projektas atsidūrė šiukšlių dėžėje. Šios senos baimės vėl gyvos, Vladimirui Putinui vykdant agresyvią Rusijos užsienio politiką. Turbūt neatsitiktinai lietuvių parama eurui nuo 40% 2013m. išaugo iki 63% dabar, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Kitais žodžiais sakant, laisvė tikrai verta euro sukeltos ekonominės depresijos.
Žinoma, būtų gerai, kad bent jau taip viskas ir būtų. Lietuva susiejo savo valiuta su euru 2002 m. Tai reiškia, kad ji jau 12 metų importuoja eurozonos monetarinę politiką. Ir, beje, jiems tai baigėsi taip pat apgailėtinai, kaip ir kitoms Pabaltijo šalims. Lietuvoje įsisuko paskolų karuselė, biudžeto deficitas 2007 m. pasiekė 14%, bankai pakankamai pigiai teikė paskolas augančiai ekonomikai, tai sudarė sąlygas nekilnojamo turto burbului, kai būsto kainos šoko jei ne į stratosfera, tai žemesnius debesis pasiekė tikrai užtikrintai.
O tada Amerikoje griuvo Lehman Brothers ir staiga Lietuvai niekas nebenorėjo skolinti pinigų. Sprogo būsto paskolų ir kainų burbulas, tai itin skaudžiai paveikė visą šalies ekonomiką, itin krito gyventojų pajamos. Šie įvykiai paliko Lietuvai dvi galimybes: arba pamiršti viltį prisijungti prie euro zonos ir devalvuoti valiutą, arba įvesti griežtą taupymo programą ir mažinti atlyginimus. Dabar jums ekonomistai pasakys, kad lengviausias būdas išeiti iš krizės – devalvuoti valiutą – yra ir pats geriausias būdas. Taip yra todėl, kad tikite jūs tuo ar ne, bet žmonės itin nemėgsta, kai mažėja jų pajamos, todėl jums nieko kito nelieka, kaip tik juos atleisti. Šių veiksmų nauda yra labai abejotina, nes žmonėms sunkiau mokėti paskolas, kurios vis tiek išlieka, nors atlygimai ženkliai sumažėja.
Tai nebuvo vadovėlinis atvejis, todėl, kad žmonės Lietuvoje daugumą paskolų turėjo eurais. O tai reiškė, kad devalvacija itin apsunkins paskolų mokėjimą, lygiai taip pat, kaip būtų apsunkinę ir atlyginimų mažėjimas. Taigi, pasirinkdami tarp blogo ir blogesnio, lietuviai pasirinko tai, kas juos artino su Europa ir tolino nuo Rusijos. Jie paliko savo valiutą surištą su euru ir drastiškai sumažino valstybės išlaidas. Šių veiksmų rezultatas – 17% bedarbystė, kuri nepaisant itin didelės emigracijos, vis tiek išlieka dviženkliu skaičiumi ir šiandien.
Lengva eurą nuvertinti: ekonominės prasmės jis neturi ir tik politikai jį palaiko gyvą. Taip yra todėl, kad, kaip minėjau anksčiau, euras yra popierinis monumentas taikai ir gerovei pokario Europai. Bet, atleiskit, jūs negalit maistui naudoti moralinio autoriteto. Žmonės tikrai nenorės ilgai būti alkani, net ir jei jie toliau nuogąstaus dėl Rusijos agresijos. Žmonės nenorės būti alkani dėl „Europos idėjos“. Kiekvienam lietuviui, kuris veržiasi įšokti į Titaniką, yra graikas, kuris ieško plausto išsigelbėti.
Kitais žodžiais tariant, Europai reikia sugalvoti, kaip jai išsikapstyti iš depresijos, kuri yra baisesnė nei 30-aisiais praėjusio amžiaus metais. Jai Europai tai nepavyks, euras bus toks pats amžinas, kaip Titanikas neskęstantis.
Šaltinis: washingtonpost.com
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
