Lietuva pagal lyčių lygybę nesiekia ES vidurkio

Pirmasis lyčių lygybės indeksas parodė, kad Europos Sąjunga (ES) yra tik pusiaukelėje lyčių lygybės užtikrinimo link. Lietuva pagal lyčių lygybę nesiekia Bendrijos vidurkio.

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) pristatė pirmąjį Europos Sąjungos lyčių lygybės indeksą.

„Lyčių lygybės indeksas matuoja atotrūkį tarp vyrų ir moterų padėties atsižvelgiant į bendrą pasiekimų lygį ES šalyse narėse. Ši unikali matavimo priemonė prisideda prie įrodymais grįstos politikos formavimo ir nurodo siektinus prioritetus skatinant lyčių lygybę Europoje“, – teigia EIGE direktorė Virginija Langbakk.

Nors lyčių lygybė yra pripažįstama vertybe nuo pirmųjų ES įkūrimo dienų, ES yra tik pusiaukelėje link visuomenės, kurioje ši vertybė būtų įtvirtina, rodo indeksas. Lietuva, kurios indekso reikšmė yra 43,6 (kai 1 reiškia visišką nelygybę, o 100 – visišką lygybę), nesiekia bendro 27 ES šalių vidurkio, kuris yra 54, ir yra 18-oje vietoje.

Europos Komisijos pasiūlyto ir Europos lyčių lygybės instituto sukurto lyčių lygybės indekso reikšmės yra apskaičiuojamos kiekvienai šaliai narei atskirai ir bendrai kaip visos ES vidurkis šiose svarbiausiose lyčių lygybės srityse: darbas, pinigai, žinios, laikas, galia ir sveikata. Smurtas ir nelygybių sankirta taip pat yra labai svarbios sritys, tačiau jos nagrinėjamos atskirai, nes remiasi skirtingu požiūriu.

Žemiausias rodiklis apskaičiuotas galios srityje: visoje ES šis indeksas siekia tik 38 – ES ir šalyse narėse yra neproporcingai mažai moterų, dalyvaujančių priimant sprendimus. Didžiausias atotrūkis tarp lyčių nustatytas vertinant moterų ir vyrų atstovavimą didžiausių kotiruojamų įmonių valdybose (ES vidurkis siekia tik 23,3). Tokios priemonės kaip kvotų sistema galėtų padidinti lyčių lygybę šioje srityje ir kartu daryti teigiamą poveikį kitoms sritims.

Indekso duomenimis, Europos 2020 m. augimo strategijoje užsibrėžtą užimtumo tikslą – ES gyventojų nuo 20 iki 64 metų amžiaus užimtumo lygio padidinimą mažiausiai iki 75 proc. – būtų galima pasiekti greičiau skatinant moteris ir vyrus tolygiau dalintis vaikų priežiūros ir buities darbais. Moterų galimybės dalyvauti darbo rinkoje yra ribotos dėl joms neproporcingai tenkančių neapmokamos priežiūros darbų. Šioje srityje pastebimas didelis skirtumas tarp moterų ir vyrų: lyčių lygybės indeksas visos ES mastu siekia tik 39. Tai rodo, kad nenueita nė pusės kelio lyčių lygybės link. Siekiant tvaraus Europos vystymosi ir kuriant naujas užimtumo didinimo galimybes, taip pat labai svarbu tobulinti vaikų priežiūros sistemą, kaip numatyta Barselonos tiksluose, ir dėti daugiau pastangų didinant tėvo dalyvavimą vaiko priežiūroje.

ES institucijos yra įsipareigojusios panaikinti ES bet kokį smurtą, tačiau šioje srityje trūksta palyginamų pagal lytį suskirstytų duomenų. Lyčių lygybės indekso kūrėjai skatina politikos formuotojus spręsti šią duomenų trūkumo problemą, nes šiuo metu smurtas prieš moteris ir toliau lieka vienu iš labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, sąlygojančių lyčių nelygybę.

Lietuvos indeksas parodo, kad, norėdama užtikrinti lyčių lygybę visuomenėje, šalis turi įveikti keletą iššūkių.

Sritys, kurioms Lietuva turėtų teikti daugiausia dėmesio – poilsiui ir kitoms socialinėms veikloms skiriamas laikas (14,5), uždarbio ir pajamų skirtumai (26,8) bei mažas moterų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus (29,0). Moterų ir vyrų galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis skiriasi nežymiai (97,1).

„Eltos“ inf.