Lietuva - paskolų garantas skurstančioms ES šalims

Lietuva nekantriai laukia 2015 sausio 1 – ši diena į mūsų istorija bus įrašyta aukso raidėmis. Euras dar labiau sustiprins ir taip lyderiaujantį Europoje Lietuvos ekonomikos augimą, mūsų šalis įgis dar didesnį moralinį autoritetą pasaulyje.

Žinoma, ne kiekvienas šalies gyventojas iki galo žmogus suvokia šio įvykio reikšmingumą ir naudą. Natūralu, yra išsakoma ir abejonių ar, kartais, išreiškiamas net atviras nepasitenkinimas.

Norėdami visas šias abejones išsklaidyti, ekspertai.eu kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, užduodami dažniausiai viešojoje erdvėje kylančius klausimus.

Į šiuos klausimus banko vadovas atsakė pasitelkęs savo specialistus.

„Tai konsoliduoti mūsų institucijos specialistų atsakymai“, - informavo banko atstovas Mindaugas Milieška. 

Bankininkai su žvaigždėje įmontuotais eurais.

– Ar nacionalinė valiuta litas jums asmeniškai kaip nors siejasi su Lietuvos valstybe ir jos istorija, ar tai tik mokėjimo priemonė, leidžianti jums įsigyti reikalingų prekių?

– Taip, litas mums siejasi su Lietuvos Respublikos istorija. Ir neabejojame, kad jis užims garbinga vietą Lietuvos pinigų istorijoje.

– Ar jums yra žinoma, kad euro įvedimui Lietuvoje nuo 2015 metų sausio 1 dienos, paskutinių apklausų duomenimis, nepritaria 57 procentai šalies gyventojų? Jei taip, ar jums ir kitiems jūsų kolegoms lito nekentėjams tautos nuomonė nieko nereiškia?

– Taip, mums tautos nuomonė svarbi ir ją gerbiame. Dėl apklausų. Europos Sąjungoje apklausas atliekančio Eurobarometro naujausia apklausa, atlikta rugsėjį, rodo, kad nuo pavasario, palaikančiųjų įvedimą padaugėjo 1 proc. iki 47 %, nepalaikančių irgi 1 % iki 49 %. Informuotumas apie eurą padidėjo 20 p. p. iki 70 %, o daugiau nei pusė – 51 % gyventojų mano, kad Lietuva pasirengusi įvesti eurą. Neabejojame, kad gyvenimas įtikins bendrosios valiutos pasirinkimo teisingumu, ir palaikančių euro įvedimą tik daugės. Taip buvo ir kitose šalyse.

– Ar jūs manote, kad euro zona yra amžinas projektas, kuris niekada nesibaigs? Jei taip, ar subyrėjus euro zonai, prisiimsite asmeninę atsakomybę už skubotą ir ekonomiškai nepagrįstą  sprendimą atsisakyti savo valiutos ir Lietuvos banke nuo 1922 metų kauptų aukso ir valiutos rezervų?

– Būgštavimai dėl užsienio atsargų visiškai nepagrįsti. Lietuvai įsivedus eurą visos užsienio atsargos, įskaitant beveik 6 tonas aukso, ir toliau priklausys Lietuvos bankui, o šis pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą ir toliau bus valstybės nuosavybė.

– Skelbiate, kad įvedus eurą, Lietuvos verslas ir Skandinavijos bankai sutaupys apie 100 mln. litų valiutos keitimo išlaidų. Galbūt šie skaičiai yra teisingi. Tačiau kodėl neskelbiate, kiek šimtų milijonų litų jau prarado ir dar praras Lietuvos žmonės dėl kainų augimo, kuris tiesiogiai susijęs su euro įvedimu?

– Žinoma, kad daugumoje euro zonos valstybių darbo užmokestis didėjo greičiau nei kainos. Taip turėtų būti ir mūsų šalyje. Lietuvos banko vertinimu, dėl euro įvedimo teigiamo poveikio šalies ūkiui darbo užmokestis vidutiniu laikotarpiu per metus augtų 0,6 proc. sparčiau nei infliacija. Tai reiškia, kad pajamų augimas pranoktų kainų augimą, o reali gyventojų perkamoji galia didėtų.

– Įtikinėjate šalies piliečius, kad kainos bus perskaičiuojamos sąžiningai ir garsiai trimituojate, kad prie vadinamojo Geros verslo praktikos memorandumo prisijungė jau net tūkstantis šalies įmonių. Galbūt tai tiesa. Bet gal tada teisinga būtų Lietuvos žmones kartu informuoti, kiek iš viso Lietuvoje yra įmonių? Jų yra daugiau nei 90 tūkstančių. Gal žinote, kaip kainas perskaičiuos įmonės neprisijungusios prie jūsų reklaminio memorandumo?

– Geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumo pasirašymu ir jo principų įgyvendinimu rūpinasi Ūkio ministerija kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Šių institucijų atstovai galėtų išsamiai papasakoti apie tą projektą. Jis tikrai svarbus įvedant eurą ir apima vis daugiau verslininkų.

– Danija, Švedija, Didžioji Britanija ir net kaimyninė Lenkija euro neturi ir neplanuoja jo turėti artimiausioje ateityje? Ar manote, kad šių valstybių centrinių bankų vadovai ir politikai yra mažiau kompetentingi už jus?

– Ne, nemanome. Visos ES šalys narės, išskyrus Daniją ir Didžiąją Britaniją, turi įsivesti eurą ir tapti euro zonos narėmis: tarp jų ir Švedija bei Lenkija. Sprendimas dėl euro įvedimo ES šalyse narėse priimamas tada, kai jos atitinka ES sutartyse įtvirtintus euro įvedimo kriterijus, vadinamus Mastrichto kriterijais. Iki to laiko šalys traktuojamos kaip turinčios išlygą dėl euro įvedimo, kol atitiks keliamus kriterijus.

– Neabejoju, kad esate girdėjęs, jog iš 17 euro zonos valstybių narių, tik penkios mažos valstybės (Estija, Liuksemburgas, Slovėnija, Suomija ir Slovakija) atitinka Mastrichto kriterijų, reikalaujantį, kad valstybės skola neviršytų 60 proc. bendrojo vidaus produkto ir kad bendra euro zonos valstybių skola sudaro beveik 9 trilijonus eurų arba 90 proc. šių šalių BVP. Ar tikrai esate įsitikinęs, kad Lietuva turi susieti savo ateitį su gerokai labiau nei mes įsiskolinusiomis šalimis?

– Lietuva prieš gerą dešimtmetį, įstodama į Europos Sąjungą, susiejo savo ateitį su dauguma Senojo žemyno valstybių. Euro įvedimas – dar vienas mūsų žingsnis kelyje, kuriuo, pasirinkę bendrąją valiuta, jau žengia per 330 milijonų europiečių, taip pat ir artimiausi mūsų kaimynai estai ir latviai.

– Daug kalbate apie finansinę naudą, kurią Lietuva neva gaus įsivedusi eurą? Kodėl taip pat garsiai nekalbate apie finansinius Lietuvos įsipareigojimus Europos Stabilumo fondui, kurie blogiausiu atveju gali siekti apie 3 mlrd. eurų arba apie 1000 eurų kiekvienam Lietuvos gyventojui?

– Įstojusi į euro klubą, Lietuva dalyvaus Europos stabilumo mechanizme (ESM), kurio paskirtis – užtikrinti finansinį stabilumą euro zonoje. Ir to niekada neslėpėme. Mūsų šalies įmokos dydis, atsižvelgiant į Lietuvos banko dalį Europos Centrinio Banko kapitale ir mažiau turtingoms šalims taikomas lengvatas, neviršytų 1 % šalies nominaliojo BVP. Prireikus Lietuva, kaip ir kitos valstybės, turės galimybę naudotis šiuo šaltiniu finansinėms problemoms spręsti, jei tokių iškils. Todėl dalyvavimą mechanizme galima prilyginti su draudimo poliso įsigijimu.

– Ar tikrai esate įsitikinęs, kad Lietuva yra tokia turtinga ir gali sau leisti šelpti Graikiją, Ispaniją ar Portugaliją, kurios išlaidavo jau kelis dešimtmečius iki tol, kol Lietuva, konservatorių valia veržėsi diržus iki paskutinės skylės net kai tų skylių diržuose jau nebebuvo?

– Per Europos stabilumo mechanizmo sistemą teikiama parama valstybėms ES narėms yra paskola, o ne dovana.