2024 m. liepos 30 d.

 

Lietuva švenčia Žolinę, šventinamas naujas derlius, žolynai

3
Paskelbta: 2013-08-15 09:54 Autorius: Naujienų redaktorius
Rugpjūčio 15-oji - Žolinė. Tomo Černiševo (ELTA) nuotr.
Rugpjūčio 15-oji - Žolinė. Tomo Černiševo (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvoje švenčiama Žolinė - Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė. Visose katalikų bažnyčiose šventinamas naujas derlius, žolynai, gėlės.

Didžiausi atlaidai - Žolinės aštuondienis - tradiciškai prasideda Pivašiūnuose, Alytaus rajone. Šiais metais atlaidai Pivašiūnuose jubiliejiniai - minimas Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo vainikavimo 25-erių metų jubiliejus ir Palaimintojo Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės Lietuvoje 20-metis.

Vidurdienį Pivašiūnų bažnyčioje iškilmingas šv. Mišias aukos Lietuvos vyskupai, homiliją sakys Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, mišiose dalyvaus Lietuvos vyskupai, svečiai bei piligrimai iš Lietuvos ir užsienio, bus meldžiamasi už Lietuvos žemdirbius.

Pagrindinėse Mišiose giedos jungtinis Kaišiadorių vyskupijos parapijų choras, pritariant Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės bataliono kariniam orkestrui. Šv. Mišias tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija.

Po Mišių prie Dievo Motinos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo vyks malonėmis garsaus paveikslo pagerbimo apeigos, kurių metu bus skaitomas 1988 m. balandžio 27 d. Popiežiaus Jono Pauliaus II raštas (brėvė) dėl paveikslo vainikavimo.

Iki rugpjūčio 22 dienos vyksiančiuose atlaiduose kasdien bus meldžiamasi vis kita intencija - už šeimas, dvasininkus ir vienuolius, ligonius ir jų slaugytojus, pedagogus, vaikus ir jaunimą.

Garsiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės šventovė Pivašiūnuose garsėja iš visų bažnyčią niokojusių gaisrų išgelbėtu stebuklingu Švč. Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslu, kuris per 1988 m. Žolinę buvo vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir gavo Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.

Pasak etnologų, Žolinės šventė vadinama ir javapjūtės pabaigtuvėmis, ir bičkopio, ir medsukio, duonos, medaus ir pieno švente. Per Žolinę įvairiose Lietuvos vietovėse buriasi kraštiečiai, tėviškėse susitinka giminės, artimieji, kaimynai, šventę ypač pamėgo iš naujo besikuriančios kaimo bendruomenės.

Žolinė švenčiama visose Lietuvos katalikų bažnyčiose kaip pati seniausia ir garbingiausia Švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė. Kai kuriose parapijose, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą turinčiose bažnyčiose nuo seno vyksta dideli Žolinės atlaidai - Pivašiūnuose, Krekenavoje Panevėžio rajone, Zarasuose, Rumšiškėse ir kitur. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Palangoje, Žolinė švenčiama kartu su šv. Roko atlaidais. Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą - jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai.

Žolinės liturgijos ištakos siekia V amžių. Pasakojama, jog Jeruzalėje apaštalai atvėrę Jėzaus motinos Marijos kapą neradę jos kūno, tik daug gėlių ir žolynų. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė Bažnyčios tiesa.

Žolinė yra privaloma šventė katalikams. Per iškilmingas Žolinės atlaidų mišias giedama Marijos garbinimo giesmė „Magnifikat“, o žmonės atneša pašventinti naujojo derliaus gėrybių ir žolynų, kurie vėliau, užkišti namuose už šventų paveikslų, sergi nuo gaisro, maro, bado bei kitų negandų. Perkūnijos metu, smarkiai žaibuojant žolynais smilkomi namai, sveikatai stiprinti geriami jų nuovirai.

Eltos inf.

Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
3. Benui
(2013-08-15 16:27:36)
(78.57.208.170) Parašė:

Ir kaip tie kryžiuočiai pagonis lietuvius nušaudavo - iš "Walterio" ar iš "Mašinenpistolės"? Ir ar pagonys lietuviai iki kryžiuočių atėjimo tikrai nieko nežudė?



2. Benas
(2013-08-15 14:13:23)
(78.62.185.144) Parašė:

Zinant, kad i Pagoniu zeme, sis melo skleidziamas tikejimas atejo ant kalaviju asmenu, kurio metu buvo izudyta daug zmoniu. Kada sito tikejimu vardu, buvo deginami zmones ant lauzo ir vyko inkvizicijos. Zinant, kaip zude zmones pirmiau liepdavo issikasti paciam duobe, paskiau kunigas dave kryziu pabuciuoti, pasimelsti o po to nieksai prieje nusaudavo. Lenku popiezius uz visas baznyciu nusikaltimus atsiprase pasaulio zmoniu. Zinant, kad dabartiniu metu kai vyksta pedofiiju skandalai, daugumoje yra minimas ir baznyciu darbininku nieksingi darbai. Tai jus man pasakykite ar as galiu tiketi ir svesti svetima, mano nuomone klastinga tikejima kur nieko bendro nera su musu proteviu tikejimu?



1. Antanas
(2013-08-15 13:57:11)
(78.62.235.6) Parašė:

Per žolinę naujas "derlius" tikinčiųjų prie klausyklų bažnyčiose - atgailos sakramentui, kad Marijos vaikai neitų velnio kelias. O tam prisiminti ir kad tos vėl nečystos dvasios nepriliptų žvelgiama į žolynus kurie priminė apaštalui Tomui norinčiam karste pamatyti mirusią Mariją, kad ten tik žolynai. Marija paimta į Dangų. Ot tai ŽOLINĖ.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras