Teisiamo knygų leidėjo pamąstymai tarp teismo posėdžių
Claritypress.com nuotraukoje – G. Sapožnikovos knygos anglų kalba viršelis |
Iš tikrųjų simboliška: kai Vilniaus miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą Nr.1-1022-908/2018, kurioje aš kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnį „Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas“, nes išverčiau į lietuvių kalbą ir išleidau Rusijos Federacijos žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygą „Kas ką išdavė“, – iš JAV atėjo sensacinga žinia apie tos pačios knygos išleidimą anglų kalba. Jos angliškasis pavadinimas – „The Lithuanian Conspiracy and the Soviet Collapse“ („Lietuviškasis sąmokslas ir TSRS žlugimas“). Ta proga šios knygos autorė savo paskyroje „Facebook“ ne be švelnios ironijos sušuko: „Sveikinimai lietuvių tautai nuo amerikiečių! Mano knyga „Kas ką išdavė“ išleista JAV! Valio!“
Grįžęs iš teismo po pirmojo posėdžio, internete paskaičiau ir Galinos Sapožnikovos interviu, kurį ji davė portalo „RuBaltik.Ru“ žurnalistui Aleksandrui Nosovič. Tas interviu tiesiogiai liečia Lietuvą. Net ir pavadinimas nestokoja tos pačios švelnios ironijos, kaip ir „Facebook“ paskyroje. O pavadinimas toks: „Galina Sapožnikova: Lietuvos valstybė – mano geriausias „piaro“ agentas“. Todėl tą interviu pirmiausia turėtų paskaityti mūsų politikos elitas – į Europos žandarų vaidmenį pretenduojantys Lietuvos „vanagai“, tokiu savo elgesiu nustumiantys mūsų šalį net į pašaipos objektų šiukšlyną.
Rusijos Federacijos laikraščio „Komsomolskaja pravda“ žurnalistės Galinos Sapožnikovos knyga apie tragiškuosius 1991 metų įvykius Lietuvoje, prie Vilniaus televizijos bokšto ir Medininkuose, savo kelią po pasaulį pradėjo 2016 metais Italijoje. Apie tai buvo pasakojama mano išleisto lietuviškojo šios knygos varianto „Išdavystės kaina“ įžangoje „Leidėjų žodis“. Mat ruošiantis ją pristatyti visuomenei Romoje, sulaukta isteriškos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos reakcijos – net iki notos Italijos vyriausybei, o vėliau, pristatant knygą Milane, pirmuoju (sugedusiu!) smuiku ėmė groti Lietuvo ambasadorė Italijos Respublikoje Jolanta Balčiūnienė. Jos rašytinis pasipiktinimas, išsiųstas Italijos-Rusijos asociacijos direkcijai, yra ne kas kita, kaip bandymas primesti kitai Europos Sąjungos valstybei iškreiptą savo ir visos Lietuvos užsienio reikalų ministerijos požiūrį į viešosios informacijos laisvę.
Jau minėtame interviu internetinio portalo „RuBaltic.Ru“ žurnalistui Galina Sapožnikova papasakojo ir apie italų reakciją į mūsų politikos „vanagų“ pretenzijas įsitvirtinti Europos žandarų vaidmenyje. Pasirodo, Italijos parlamente Lietuvos užsienio reikalų ministerijos valdininkų spaudimas buvo sutiktas „homerišku kvatojimu“, o knygos prezentacijai besiruošiančio didžiausio Milano knygyno direktorius, sulaukęs mūsų ambasadorės reikalavimo nerengti šio pristatymo, išsikvietė net policijos patrulį, kad apsigintų nuo Lietuvos „demokratų“. Tiesa, policijos paslaugų neprireikė, nes į piketą prie knygyno mūsų ambasada atsiuntė tik penkias, jau po 1991 metų tragiškųjų įvykių gimusias lietuves merginas, kurios net nepanoro dalyvauti diskusijoje dėl išleistos knygos.
Skirtingi dviejų Europos Sąjungos valstybių požiūriai į viešosios informacijos laisvę buvo aptarti ir mano baudžiamosios bylos svarstymo pirmajame posėdyje. Kaltinimą palaikiusiam prokurorui Rolandui Jurkevičiui buvo neaišku, kodėl kaltinamasis Povilas Masilionis ankstesnėje apklausoje akcentavo nepritarimą Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pozicijai. Buvo atsakyta jam: todėl, kad Italijoje kitoks, aukštesnis, demokratijos ir jos supratimo lygmuo. Mes, deja, palengva, bet užtikrintai judame į policinę valstybę.
Kitoks, nei mūsų, demokratijos supratimas yra ne tik Italijoje. Kaip minėjome šio straipsnio pradžioje, Rusijos žurnalistės knyga jau guli ant prekystalių Amerikoje. JAV knygų leidėjai (leidykla „Clarity press“) sužinoję apie Lietuvoje konfiskuotą Galinos Sapožnikovos knygos „Išdavystės kaina“ tiražą, o vėliau – net ir iškeltą baudžiamąją bylą lietuvių leidėjui, susisiekė su autore ir pasiūlė nemokamai išleisti jos kūrinį anglų kalba. Todėl Galina Sapožnikova su lengva ironija ir dėkoja mano Lietuvai, kuri yra jos „geriausias ir mylimiausias „piaro“ agentas“, nes Lietuvos valdžia „savo kvailumu padėjo tai knygai pasklisti Vakaruose“, o gal ir ateityje padės, nes, „yra atsargoje masė kalbų, kuriomis ši knyga dar neišleista“. (O dėl Amerikoje išleistos knygos Lietuvos užsienio reikalų ministerija, matyt, pasiųs notą ir JAV vyriausybei!)
Sakoma, kvailumui ribų nėra. Kita vertus, kvailumas iš svetimo kvailumo tik kvailumo tegali išmokti. Todėl mūsų nacionaliniai politikos „vanagai“, tvirtai susukę savo lizdus nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, tik pakartoja tarybinių laikų valdančiojo elito „patyrimą“ – cenzūruoti laisvą žodį. Jie pamiršta, kad šiandien, technologijų amžiuje, jau nebeįmanoma tam laisvam žodžiui „uždėti antrankių“. Vos konfiskavus tiražą į lietuvių kalbą išverstos Galinos Sapožnikovos knygos „Išdavystės kaina“, ji nesulaikomai paplito ir tebeplinta internete. Galima paskaityti net atsiliepimų, kuriuose ironiškai dėkojama Lietuvos valdžiai už rūpinimąsi laisvo žodžio plėtra. Štai tik vienas iš tų atsiliepimų: „Super valdžios reklama knygai! Nebūčiau nei ieškojęs, o tuo labiau – skaitęs. A. Solženicyną skaitėme todėl, kad buvo draudžiama. Dabar vėl tas pats, – nori nenori teks skaityti. Valdžia taip galėtų užsiimti ir kitų produktų reklama!..“
Juokas juokais, tačiau šiandien Lietuva išgyvena pavojingą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Viešosios informacijos cenzūra, pradėta 2010-aisiais metais LR Seime „prastumtu“ Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsniu, yra tik viena iš šio pavojingo laikotarpio grimasų. Mūsų politikos „vanagai“, vedami Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir komjaunuoliško entuziazmo kupino užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų pastaruoju metu visais svarstomais klausimais visada yra tarp kraštutinių reakcionierių. O dažniausia Lietuva pirmoji ir pasiūlo Europos žandaro vaidmens vertas iniciatyvas, ypač jei tai liečia santykius su Rusija. Todėl mūsų Prezidentės debiutas JAV televizininkų surengtoje parodijų laidoje po susitikimo su amerikiečių prezidentu Donaldu Trampu nėra atsitiktinis. Atrodo, pasaulis jau rimtai perša Lietuvai juokdario vaidmenį!
Susiję:
Pradėtas tyrimas dėl TSRS agresijos neigimo leidinyje, įvykdytos kratos, kiti būtini procesiniai veiksmai