Lietuviai norėtų didesnių ES galių pandemijai įveikti

Neseniai Europos Parlamento (EP) užsakymu atlikta apklausa parodė, jog 65 proc. Lietuvos gyventojų norėtų didesnių ES galių pandemijai įveikti, o 44 proc. – gausesnių ES lėšų. Lietuviai taip pat palankiai vertina ES taikomas pandemijos suvaldymo priemones.

Du trečdaliai ES piliečių norėtų daugiau ES galių, o 54 proc. – gausesnio ES finansinio paketo COVID-19 pandemijos sukeltai krizei suvaldyti. Europiečiams taip pat svarbu, kad ES parama būtų skiriama tik valstybėms, užtikrinančioms teisės viršenybės ir demokratijos principus – tuo įsitikinę 77 proc. apklaustųjų (Lietuvoje – 70 proc.).

Pusė europiečių ir lietuvių nurodė, jog dėl pandemijos visų pirma jaučia „neaiškumą“. Pandemija paveikė 39 proc. ES gyventojų asmenines pajamas (Lietuvoje – 47 proc.), o 27 proc. europiečių to tikisi ateityje (Lietuvoje – 24 proc.). Labiausiai paveikti jauni žmonės ir šeimos su vaikais: 64 proc. 16–34 m. gyventojų teigia patyrę finansinių nuostolių, o 27 proc. šeimų su vaikais panaudojo savo santaupas anksčiau nei planavo. Labiausiai finansiškai nukentėjo Kipro, Graikijos, Ispanijos, Rumunijos ir Bulgarijos gyventojai: daugiau nei pusė apklaustųjų šiose šalyse teigia patyrę pandemijos finansinį poveikį.

Nors dauguma piliečių tebėra nusivylę ES valstybių solidarumu, šiuo metu Europos Sąjunga vertinama geriau nei pavasarį. Balandį teigiamą ES įvaizdį buvo susidarę 31 proc. europiečių, dar tiek pat buvo neutralūs, o 22 proc. turėjo neigiamą nuomonę. Šiuo metu teigiamą ES įvaizdį turi 41 proc., neutralų – 34 proc., o neigiamą – 21 proc. europiečių. Lietuvoje palankumas ES didesnis: teigiamą jos įvaizdį turi 53 proc. gyventojų, neutralų – 33 proc., o neigiamą – vos 10 proc. Net 62 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai įvertino ES taikomas pandemijos suvaldymo priemones (ES vidurkis – 46 proc.).

Kritiškiau lietuviai įvertino savo šalies vyriausybės taikomas kovos su pandemija priemones (apklausa atlikta dar iki karantino). Čia visuomenė pasidalijo per pusę: 47 proc. Lietuvos gyventojų šioms priemonėms pritarė, o kiti 47 proc. – ne. Tokia padėtis artima ES vidurkiui. Lygiai taip pat Lietuvos visuomenė pasidalijo ir vertindama žmogaus laisvių ribojimus per pandemiją: 47 proc. gyventojų jiems nepritaria, o dar tiek pat – linkę juos pateisinti. Pagal šį rodiklį Lietuva artima kitoms Vidurio Europos šalims, kurių gyventojai gerokai kritiškesni nei vidutinis europietis. Visoje ES 59 proc. gyventojų linkę ribojimus pateisinti, o tik 37 proc. juos vertina kritiškai.

Palyginti su birželio mėn., visoje ES padaugėjo ribojimus vertinančių kritiškai. Lietuvoje šis padidėjimas sudaro net 16 proc. punktų – didesnis jis tik Kipre (30 proc. punktų). Labiausiai pateisinti ribojimus linkę suomiai, airiai ir maltiečiai, o mažiausiai – slovėnai, bulgarai ir lenkai. Ribojimus labiau pateisina vyresnieji, išsilavinusieji bei moterys.

Bendrovė „Kantar“ apklausą 27 ES valstybėse atliko rugsėjo 25–spalio 7 d. internetu (Maltoje – telefonu). Apklausoje dalyvavo 24 812 respondentų (16-64 m. amžiaus). Bendri ES rezultatai vertinami atsižvelgus į kiekvienos šalies gyventojų skaičių.

Šaltinis: EP biuras Lietuvoje