Ketvirtadienį Seimas balsuos dėl Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo priėmimo. Įstatymu būtų pasiektas politinis apsisprendimas – leisti statyti tokio pobūdžio objektus pasitelkiant privačias investicijas.
Įstatymo projekto rengėjų teigimu, be šio įstatymo metro statybos yra neįmanomos. Norint, kad privatus investuotojas arba savivaldybė dalyvautų metro kūrime, dabartinį reguliavimą būtina tikslinti. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą geležinkelių infrastruktūra išimtinai gali priklausyti tik valstybei arba AB „Lietuvos geležinkeliai“, o metropoliteno sąvoka išvis nėra apibrėžta. Be to, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės. Metropoliteno infrastruktūra patenka į šią sąvoką, todėl teisė naudotis valstybės turtu turi būti aiškiai ir skaidriai reglamentuota.
Dar 2014-ųjų metų vasarą Seimas buvo priėmęs Metropoliteno koncesijos įstatymą, tačiau tąkart Prezidentūra įstatymą vetavo įžvelgusi trūkumų. Naujasis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Prezidentūros dekrete išdėstytas pastabas ir rekomendacijas.
Įstatymo projektą tobulino Seimo valdybos paskirta darbo grupė, kurią sudarė Seimo, Vyriausybės ir visuomenės atstovai. Dabar teikiamas įstatymo projektas yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis bei pastabas pateikusiais Seimo nariais.
Lietuvoje vis dar gajus iš sovietinio normatyvo kilęs mitas, kad metro gali būti statomas tik miestuose, turinčiuose daugiau nei 1 mln. gyventojų. Europoje yra 15 Vilniaus dydžio ir mažesnių miestų, kuriuose veikia metro sistemos.
Sostinėje nutiesti pirmąją 8 km ilgio metro atkarpą iš Pilaitės į miesto centrą truktų 4 metus. Toks projektas pritrauktų maždaug 500 mln. eurų siekiančias investicijas. Vilniui reikalingas apie 40 km ilgio metro linijų tinklas, todėl investicijos būtų tęstinės, maždaug po 120 mln. eurų per metus.
