Lietuvos gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, mažiausiai – Seimu

Kalendorinės vasaros pradžia didelių pataisų visuomenės pasitikėjimo institucijomis reitinge nepadarė: šalies gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, mažiausiai - Seimu.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 5-15 dienomis atliktos apklausos duomenimis, be ugniagesių gelbėtojų, kuriais pasitiki 90 proc. apklaustųjų, patikimomis įvardytos ir krašto apsauga - 68 proc., Prezidento tarnyba - 67 proc., Bažnyčia - 65 proc., Konstitucinis Teismas - 59 proc., policija - 57 proc., Lietuvos žiniasklaida - 56 proc., Valstybės sienos apsaugos tarnyba - 54 proc. - ir „Sodra" - 54 proc.

Kiekviena šių devynių institucijų birželį pasitikėjo daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų.

Dar keliomis institucijomis gyventojai daugiau pasitikėjo, nei nepasitikėjo, - Lietuvos banku, Valstybės saugumo departamentu ir Valstybės kontrole.

Kaip ir prieš mėnesį, labiausiai - trys iš keturių - šalies gyventojai nepasitikėjo Seimu. Įstatymų leidėjais teigė nusivylę 74 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.

Dar šešiomis institucijomis nepasitikėjo daugiau nei pusė apklaustųjų: komerciniais bankais - 66 proc., teismais - 64 proc., muitine - 61 proc., prokuratūra - 58 proc., Vyriausybe - 57 proc. - ir savivaldybėmis - 50 proc.

Per laikotarpį po gegužės mėnesio apklausos padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Konstituciniu Teismu, - 4 procentiniais punktais.

Per tą patį laiką sumenko pasitikėjimas muitine - 4 procentiniais punktais, prokuratūra - 3 procentiniais punktais, Bažnyčia - taip pat 3 procentiniais punktais.

Apibendrindami birželio mėnesio viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, kompanijos „Baltijos tyrimai" sociologai detalizavo, kas labiausiai pasitiki ar nepasitiki pagrindinėmis valstybės institucijomis - Prezidentūra, Seimu, Vyriausybe.

Anot jų, prezidento institucija labiau pasitiki moterys nei vyrai, jaunimas iki 30 metų, respondentai, turintys aukštąjį arba nebaigtą vidurinį išsilavinimą, namų šeimininkės, pensininkai bei moksleiviai ir studentai. Labiau už kitus šia institucija nepasitiki gyvenantieji kaime, bedarbiai, darbininkai bei vadovai.

Prezidento tarnyba labiausiai pasitiki Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai - 93 proc. - ir Liberalų sąjūdžio rinkėjai - 80 proc.

Priešingai šiai institucijai nusiteikę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rėmėjai - 48 proc. Taip pat ja nepasitiki ir partijos „Tvarka ir teisingumas" - 31 proc. - bei Darbo partijos - 27 proc. - rinkėjai.

Įstatymus leidžiančia valdžia - Seimu - labiau pasitiki jaunimas iki 30 metų, gyvenantieji mažesniuose miestuose, respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą, moksleiviai ir studentai. Nepasitiki gyvenantieji kaime, ūkininkai, darbininkai ir vadovai.

Parlamentu daugiau pasitiki labiau kairiųjų pažiūrų rinkėjai - Socialdemokratų partijos - 30 proc. - ir Darbo partijos - 29 proc.

Nepasitiki Seimu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - 80 proc. - ir Liberalų sąjūdžio - 84 proc. - rinkėjai.

Vyriausybę teigiamai vertina jaunimas iki 30 metų, gyvenantys mažesniuose miestuose ir kaime, namų šeimininkės ir besimokantis jaunimas. Nepasitiki ja didmiesčių gyventojai, bedarbiai ir darbininkai.

Šia institucija labiausiai - 56 proc. - pasitiki socialdemokratinių pažiūrų piliečiai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai - 50 proc.

Daugiau už kitus Vyriausybe nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - 80 proc., Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų - 71 proc., Liberalų sąjūdžio - 60 proc. - bei partijos „Tvarka ir teisingumas" - 58 proc. - rinkėjai.

Pasakykite, ar jūs pasitikite, ar nepasitikite kiekviena iš šių institutų?

Eltos, „Baltijos tyrimai“ inf.