Lietuvos karinės misijos bus sukoncentruotos dviejomis kryptimis – Ukraina ir pietūs

Krašto apsaugos ministerija išleido Lietuvos gynybos politikos Baltąją knygą.

Tai pirmasis tokio pobūdžio dokumentas po daugiau nei 10 metų, kuriame plačiajai visuomenei pristatoma Lietuvos gynybos politika, jos prioritetai bei numatomos raidos kryptys.

Visą 64 puslapių leidinį galite atsisiųsti ir perskaityti čia.

„Saugumo ir gynybos aplinka – tiek globali, tiek regioninė - per pastaruosius keletą metų iš esmės pasikeitė, ir aplinkybės diktuoja naujus krašto apsaugos uždavinius. Įgyvendinant juos, ypatingai svarbus vienodas iššūkių, galimybių ir grėsmių suvokimas visose visuomenės grupėse, ir Baltoji knyga yra vienas iš būdų paaiškinti įgyvendinamos politikos tikslus“, - sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Jis taip pat pabrėžia, jog Baltoji knyga prisidės prie ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklos skaidrumo užtikrinimo; ja taip pat siekiama didinti visuomenės pasitikėjimą kariuomene bei krašto apsaugos sistema. „Saugi valstybė neįsivaizduojama be stiprios kariuomenės, o stipri kariuomenė yra stipri tiek, kiek ją remia ir kiek ja pasitiki visuomenė“, – sako R. Karoblis.

Ministerijos Baltojoje knygoje išskiriami pagrindiniai saugumo iššūkiai, kurie lems Lietuvos gynybos politiką ilgalaikėje perspektyvoje: Rusijos vykdoma politika, kuria siekiama atkurti didžiosios galios statusą griaunant Europos saugumo sistemą ir laužant nustatytas taisykles, kibernetinės ir informacinės atakos bei terorizmas ir religinis ekstremizmas. Atsižvelgiant į šias ilgalaikes grėsmes, formuojamos keturios pagrindinės Lietuvos gynybos politikos kryptys: nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimas, kolektyvinio atgrasymo ir gynybos stiprinimas, regioninio ir tarptautinio saugumo plėtra bei visuomenės įtraukimas į šalies gynybą.

Stiprinant nacionalinius gynybinius pajėgumus, pagrindinis uždavinys – kariuomenės modernizavimas, kuris įgalintų kariuomenę kuo ilgesnį laiką sėkmingai priešintis prieš itin staigiai veikiantį, moderniai ginkluotą ir gausiais žmogiškais ir materialiniais ištekliais pasižymintį priešininką, taip pat sėkmingai susidoroti su hibridinio pobūdžio grėsmėmis. „Mūsų gynybos koncepcija yra labai aiški – didesnė ir modernesnė taikos meto kariuomenė, pasiruošusi veikti nedelsiant“, – sako ministras.

Kita svarbi Lietuvos gynybos politikos kryptis – kolektyvinio atgrasymo ir gynybos stiprinimas. NATO bataliono grupių dislokavimas sumažino konflikto tikimybę regione, tačiau Lietuva kartu su kitomis NATO šalimis turėtų ir toliau tęsti Varšuvos viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimą bei stiprinti kolektyvinę gynybą rytinėje Aljanso dalyje. Svarbiausi partneriai gynybos srityje išliks JAV, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Baltijos ir Šiaurės šalys.

Operacijų srityje planuojama, jog ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos karinės misijos bus sukoncentruotos dviejomis kryptimis – Ukraina ir Pietūs, ir daugiausia dėmesio bus skiriama mokymo misijoms ir vietos pajėgumų stiprinimui.

Dar vienas itin svarbi gynybos politikos kryptis – visuomenės įtraukimas į šalies gynybą, valstybės ir visuomenės atsparumo didinimas, kur bus siekiama stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, tęsiamos visuomenės švietimo ir atsparumo informacinėms grėsmėms kampanijos bei kuriamos Lietuvos kariuomenės kibernetinės gynybos pajėgos.

(Baltoji knyga (angl. White paper; tikslesnis vertimas būtų Baltasis popierius) yra terminas, sukurtas britų vyriausybės 1922 m. Pirmasis Baltasis popierius buvo tuometinio premjero Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) Baltasis popierius, skirtas žydų ir arabų reikalams Palestinoje. Kartais tokie vyriausybiniai dokumentai, aiškinantys, ką visuomenei daryti, vadinami Žydruoju popieriumi (angl. Blue paper). Dar egzistuoja Žalieji popieriai (knygos), kurie yra labiau konsultacinio, o ne įsakomojo pobūdžio. Nuo 1990-ųjų Baltieji popieriai susiję su verslo reikalais. - red. past.)

Šaltinis: kam.lt