Lietuvos nuolatinė atstovė Europos Sąjungoje (ES), ambasadorė Jovita Neliupšienė gegužės 19 dieną Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje vystomojo bendradarbiavimo klausimais, kurioje daugiausiai dėmesio sulaukė klausimas dėl ES ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių santykių po 2020 metų, kai pasibaigs galioti 2000 metais pasirašytas Kotonu susitarimas.
J. Neliupšienė teigė, kad verta apsvarstyti galimybę po 2020 metų atsisakyti naujos teisiškai įpareigojančios ES ir AKR sutarties, nes šiuo metu galiojančio Kotonu susitarimo pridėtinė vertė buvo labai nedidelė.
„Europos Sąjungos teikiama parama vystymuisi turėtų pasiekti visas besivystančias šalis nepriklausomai nuo to, ar jos priklauso AKR grupei, ar ne. Turime užtikrinti, kad skiriamos lėšos būtų naudojamos maksimaliai efektyviai, todėl bendradarbiavimas su kiekvienu regionu turi remtis to regiono strategija, o ne bandymu į vieną grupę sujungti 79 skirtingas valstybes“, - sakė ambasadorė.
Šioje Užsienio reikalų taryboje taip pat kalbėta apie humanitarines krizes badą ar bado riziką išgyvenančiose Afrikos kyšulio valstybėse (Pietų Sudane, Somalyje, Etiopijoje), Jemene ir Nigerijoje ir humanitarinę krizę Sirijoje.
„Turime siekti konfliktų politinio sprendimo, kas padėtų išvengti daugelio humanitarinių krizių. Kalbant apie humanitarines krizes, turime skirti tinkamą dėmesį ir Ukrainai, kur krizė ne tik užsitęsė, bet ir tampa pamirštąja“, -pabrėžė J. Neliupšienė.
Šaltinis: urm.lt
Naujausi
Naujausi komentarai
Manau negrįš
IP 78.63.65.94 | 15:30:21
Jau praeita kadencija Trampas su jais turejo problemu ir nenorėjo mokėti įnašu,nes tai nusikalstama organizacija siurbianti pinigus....
Nausėda, ar žinai?
IP 84.55.55.186 | 15:05:18
Kieno Danija, Kanada, Panamos kanalas? Teks išmokti mintinai. Juk kieno Krymas - išmokai....