Dešinėje – Estijos ir Rusijos vadovų susitikimo akimirka. Nuotr. washingtonpost.com. Kairėje violetiniame apskritime – Lietuvos diplomatijos vadovo L. Linkevičiaus galvutė. |
Rusija – teroristinė ir vis labiau agresyvėjanti valstybė. Šią žinią ne kartą nuo 2014 m. yra pabrėžusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šių metų kovo mėnesį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas informavo, kad Rusija pasitelkdama hibridines grėsmes vykdo karą prieš Vakarų civilizaciją.
Todėl Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid balandžio 18 d. vizitas į Maskvą daugumai Lietuvos politikos mokslininkų bei politikų buvo visiškai nesuvokiamas.
V. Bako kolega, NSGK Laurynas Kasčiūnas nurodė, kad šis susitikimas tikrai gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
„Anot L. Kasčiūno, susitikimas taip pat gali būti tam tikru neramiu signalu kitoms Vakarų valstybėms, kurios yra įpratusios matyti Baltijos šalis, kurios dažniausiai drąsiai akcentuoja Rusijos agresiją“, - skelbiama nepriklausomame Žmonių partijos portalo delfi.lt publikacijoje „Estijos prezidentės ir Putino susitikimas – slaptos Rusijos strategijos dalis?“.
Buvęs Žmonių partijos narys, dabartinis žaliasis valstietis Egidijus Vareikis teigė, kad šios vizito nereikia sureikšminti.
„Aš taip stipriai nesureikšminčiau to susitikimo. Manau, kad tai yra mažareikšmis, darbinis vizitas. <...> Aš leisiu sau pasakyti paprastai, kad ir pati Estijos prezidentė sakė, jog kažkada susitiko su Putinu, kuris jai pasakė, kad jeigu būsite Maskvoje, užsukite atsigerti kavos. <...> Tai yra toks politinis žaidimėlis, kuris neturės kažkokių politinių pasekmių“, - Estijos prezidentės vizito beprasmišumą įvertino E. Vareikis.
Tačiau Lietuvos politikos mokslininkai perspėjo apie grėsmes, kylančias po šio vizito.
„Ir čia gali būti tam tikro erzelio ir manevro laisvės būtent Kremliui manipuliuoti ir kišti pleištą tarp Europos Sąjungos valstybių ypač tų, kurios laikosi griežtos pozicijos Kremliaus atžvilgiu“, - taip susitikimą LRTDELFI laidai „Panorama“ įvertino politikos mokslininkas Vytis Jurkonis.
Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius atskleidė dar vieną skandalingą detalę – Estija dėl vizito į Maskvą nesitarė su Vilniumi. Jis teigė, kad teigiamų pokyčių nesitiki.
„Kad pastaruoju metu niekas nevyksta į gerą pusę“, - pabrėžė L. Linkevičius.
Pati Estijos prezidentė K. Kaljulaid teigiamai įvertino Maskvoje įvykusį jos susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Susitikimas buvo labai geras; per ilgai kalbėjomės apie sudėtingas temas, tuo pačiu demonstruodami abipusę pagarbą net pačiais sudėtingiausiais momentais“, – po šių derybų K. Kaljulaid sakė per spaudos konferenciją Estijos ambasadoje Maskvoje.
Pasak jos, abi šalys nutarė toliau palaikyti ryšius.
K. Kaljulaid pakvietė į Tartu mieste 2020 metų birželį vyksiantį VIII Pasaulio finų-ugrų tautų suvažiavimą.
„Joks valstybės vadovas iškart neištars „taip“ tokiam pasiūlymui, bet jis taip pat nepasakė „ne“, – nurodė K. Kaljulaid.
Estijos prezidentė užsiminė, kad santykiuose su Rusija galėtų būti naikinamas dvigubas apmokestinimas, plėtojama transporto infrastruktūra, sprendžiami aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita klausimai.
PAPILDYTA
Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius balandžio 19 d. paragino Estiją derinti veiksmus ir atsargiai žiūrėti į dialogą su Maskva, praėjus dienai po prezidentės Kersti Kaljulaid susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
„Paprastai kai koordinuojame ir vieningiau veikiame, visada tas yra efektyviau, (...) nes mus skaldyti ir visą laiką patikrinti Europos šalių ar Baltijos šalių vienybę visada bus tokie bandymai“, – pasakė L. Linkevičius.
Jis negalėjo atsistebėti, kad Talinas prieš K. Kaljulaid vizitą į Maskvą Lietuvai nepateikė informacijos apie planuojamus aptarti klausimus.