2024 m. lapkričio 24 d.

 

Lietuvos švietimas - kiek šviesos, o kiek tamsumų?

12
Paskelbta: 2012-08-03 18:02 Autorius: ekspertai.eu
Nuotr. iš sheknows.com.
Nuotr. iš sheknows.com.

Lietuvos Tėvų Forumo tarybos narį Audrių Murauską kalbina poetė Erika Drungytė.

- Gerbiamas Audriau, ir prieš 20, ir prieš 15 metų dar tikėta, kad Lietuvoje bus sukurti stiprūs tautinės mokyklos pamatai. Toji mokykla turėjo ugdyti visapusiškai išsilavinusį žmogų, aiškiai suvokiantį vertybes ir neabejingą pilietiškumui. Deja, vienas mokyklų reformas keitė kitos, kol atsidūrėme labai keistoje situacijoje. Nėra nei tautinės mokyklos, nei pilietiškos visuomenės, o mokytojai ir mokiniai jaučiasi tik eksperimento dalyviais... Kaip Jūs matote šiandieninę Lietuvos mokyklų padėtį? Ko pasiekta tomis reformomis?

- Deja, pirmaisiais Nepriklausomybės metais sukurta švietimo koncepcija tikrai išsigimė. Nuostatos liko įrašytos dabartiniame Švietimo įstatyme, bet nei jis, nei poįstatyminiai aktai neatspindi net šio įstatymo tikslų, kurie turėtų būti esminis kelrodis. Pastarieji du dešimtmečiai man primena cirką. Nuvažiavo keli klerkai į užsienį, nuėjo į cirką, pamatė, kaip žmonės geba vaikščioti žemyn galva ant rankų, grįžo į Lietuvą ir pradėjo reikalauti, kad visi užsiimtų šita akrobatika. Puiku, jei susipažinę su gera patirtimi bandome ją pritaikyti savo šalyje, bet jei aklai ir visiškai neįgilinant į esmę kopijuojama tik viena darnios sistemos dalis - nieko gero nesukursi.

Prieš gerą dešimtmetį buvo įvestas profilinis mokymas, o jau po kelerių metų susigriebta, kad padaryta didelė klaida ir bandyta padėtį taisyti individualizuotu mokymo planu. Daugeliui šešiolikmečių sunku pasirinkti, ko jiems gyvenime reikės labiau - fizikos ar istorijos. Didžioji dalis vėliau nusivilia savo pasirinkimu, bet kelio atgal jau nebėra. Su profiliniu mokslu buvo įteisintas dešimtmetis mokslas, o 11–12 klasės tapo pradiniu aukštuoju mokslu. Daugiausia pamokų moksleiviai ima praleidinėti 11 klasėje, kai pradeda „studijuoti“ – jie beveik nelanko tų dalykų, kurių egzaminų nelaikys. O tai didelis žingsnis atgal - lieka neįtvirtinta tai, ko mokytasi dešimt metų.

Jei vertintume iš esmės, mokiniui tik brukamos žinios, visai nesistengiant suvokti vaiko poreikių. Nekeliamas uždavinys jį paruošti gyvenimui. Vienintelis tikslas - parengti išlaikyti egzaminą, per kurį jis turi kuo tiksliau atkartoti tai, ko buvo mokomas. Niekam neįdomu, ar užaugęs galės tas žinias pritaikyti realiame gyvenime, ar ne. Tai lyg bulimija – kemši žinias visus 12 metų, per egzaminą jas išvemi, ir nieko nebelieka. Tik laikas, praleistas tuščiai...

Visos praėjusios ir vis dar besitęsiančios reformos primena animacinio filmo „Rūgpienių kaimas“ siužetą, kai iš pradžių laišką tėvams rašė dėdė Fiodoras, vėliau jį tęsė šuo Šarikas, o pabaigė katinas Matroskinas. Gavę laišką tėvai apalpo, nes negalėjo suprasti, kodėl jų sūnui šeriasi kailis ar uodega nesilaiko... Į panašią padėtį įstumti visų mūsų vaikai, kurie mokosi šiandieninėje mokykloje, desperatiškai bandydami įtikti ją sukūrusiems suaugusiems. Ne paslaptis, kad pagal vaikų savižudybių skaičių Lietuva pirmauja Europoje, tyrimai rodo, kad mūsų valstybės vaikai yra patys nelaimingiausi visame senajame žemyne.

Švietimo reforma yra savitikslė – tai reforma vardan reformos. Klerkai taip imituoja darbą, išsaugodami ir net susikurdami sau darbo vietas. O kaina, kurią visi mokame – Lietuvos ateitis.

- Mano galva, skaudžiausia yra provincijos padėtis, kaimuose ir miesteliuose buvo uždaryta daugybė mokyklų. Ar galima įrodyti, kad jų naikinimas tikrai buvo ekonomiškai naudingas Lietuvai?

- Gal kai kuriose vietovėse mokyklų uždarymas ir buvo neišvengiamas, bet nemažai mokyklų buvo prievarta suskaldytos į pagrindines mokyklas. Ar tai tikrai davė ekonominį efektą, aš abejoju. Be to, kas gali įvertinti, kaip vaikų sveikatai atsiliepė būtinybė anksčiau keltis, kad būtum pavėžėtas, ir kiek galimybių jie prarado po pamokų priversti šlaistytis, kol atvažiuos oranžinis autobusiukas, kad grįžtų namo? Kiek moksleivių dėl to pavėžėjimo negalėjo užsiimti popamokine veikla, turėjo atsisakyti neformalaus ugdymo būrelių, kuriuose tobulinosi ir ruošėsi realiam gyvenimui? Į daugelį klausimų atsakymų nesulauksime. Dar turėtume pagalvoti apie žalą, kuri padaryta griaunant vietos bendruomenę. Juk į kito miestelio mokyklą išvežtas vaikas netampa nė vienos, nė kitos vietos bendruomenės nariu. O netekus ryšių su bendruomene, prarandamas ir ryšys su aplinka.

- Ne kartą esu kalbėjusi, kad geriausia patyčių prevencija yra nedidelės mokyklos, kuriose mokosi iki 700 vaikų, nes tada susikuria normali bendruomeninė atmosfera, mokiniai ir pedagogai pažįsta vieni kitus, užsimezga atviras dialogas. Todėl kaimo mokyklos yra sveikos visuomenės pavyzdys. Kaip manote, kodėl taip stengiamasi, kad jų neliktų? Kokios yra tikrosios priežastys?

- Mokyklų stambinimas - tik bandymas pasiekti greito, bet trumpalaikio ekonominio efekto, kuris atsispindi apskaitos eilutėje. Deja, tai labai trumparegiška, nes juk užduotis - ne sutaupyti vaikų sąskaita, bet tinkamai investuoti į jų ateitį. Tie, kuriems iš tiesų rūpi, kad jų ir mūsų visų ateitis būtų geresnė, sau neleistų gyventi šia diena. Ir dar, jei žmogus yra laimingas, jam nebūtina vaikytis ilgesnio lito, jis gali jaustis gerai ir gaudamas mažesnes pajamas. Bendrystė suteikia žymiai daugiau, nei apvali suma banko sąskaitoje. O tikrą bendrystę galima sukurti tik harmoningoje aplinkoje. Stipresnė bendruomenė natūraliai sudaro sąlygas stiprėti šeimoms. Deja, šiandien turime kitus faktus: pusė šeimų skiriasi, o daugybė tėvų bendravimui su vaikais skiria vos septynias minutes per dieną. Todėl valdininkų deklaracijos apie lėšų taupymą manęs neįtikina. Aš matau, kad tas sutaupymas yra tik tariamas, nes ateityje visuomenė dėl jo turės išleisti žymiai daugiau pinigų įvairioms prevencinėms programoms, medicininei pagalbai, ir, drįsiu pasakyti – teisėsaugai.

- Ką, Jūsų manymu, galima ir būtina padaryti, kad Lietuvos mokyklos taptų tuo, kuo turėtų būti – švietimo įstaigomis? Ko turėtų imtis būsimasis Seimas, kad mokiniai vėl taptų žmonėmis, o ne krepšeliais, o mokytojai įgytų daugiau motyvacijos dirbti? Galų gale - kad vaikai jau mokyklos suole nesvajotų kuo greičiau emigruoti?

- Viena svarbesnių krypčių būtų sudaryti sąlygas kurtis bendruomenių mokykloms. Mokyklos bendruomenė turi turėti galimybę išsirinkti (o jei netinka, ir atleisti) mokyklos direktorių, kuris suformuotų tokį pedagogų kolektyvą, kuris geriausiai atitinka vietos bendruomenės lūkesčius. Bendruomenės mokykla išsikeltų savo tikslus ir jų siektų. Kai bendruomenės nariai turės didesnius įgaliojimus, natūraliai pajus ir didesnę atsakomybę. Taip jie taptų mokyklos gyvenimo dalyviais. Vaikai matytų, kad tėvams rūpi jų mokykla, o tai skatintų ir jų pačių pagarbą šiai institucijai. Kai aplinka darni, nereikia nei išorinių valdymo mechanizmų, nei ataskaitų Švietimo ir mokslo ministerijai ar miesto švietimo skyriui. Tada mokytojas gali mylimam darbui atiduoti viską, ką turi geriausio. Tada nereikėtų švaistyti Europos sąjungos ir valstybės lėšų pilietiškumo stiprinimo ir kitokiems projektams, nes bendruomenė pati natūraliai augtų ir stiprėtų. Atsakomybė yra svarbiausia pilietiškumo ugdymo dalis.

- Nuoširdžiai dėkoju už atsakymus. 

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
12. Jieznas
(2012-08-17 11:06:05)
(78.62.239.47) Parašė:

Jūs rašote "nedidelės mokyklos, kuriose mokosi iki 700 mokinių". Mūsų mokykla yra vienintelė seniūnijoje likusi vidurinį išsilavinimą teikianti mokykla (kartu su priešmokykline grupe), kurioje mokosi 380 vaikų. Visos kitos mokyklos aplinkiniuose kaimuose yra uždarytos. Taip, vaikai atvežami geltonu autobusu ir jau prieš pusę 8 šurmuliuoja mokykloje, paskutiniai mokiniai išvažiuoja 15 valandą. Ką siūlote daryti? Jeigu palikti mokyklas kiekviename kaime, kiek mokinių tada būtų mūsų vidurinėje? Svarbiausia problema, prieš kurią neįmanoma užsimerkti, yra vaikų skaičiaus Lietuvoje mažėjimas.



11. Jieznas
(2012-08-17 11:00:31)
(78.62.239.47) Parašė:

Jūs rašote "nedidelės mokyklos, kuriose mokosi iki 700 vaikų". Mūsų mokykla yra vienintelė seniūnijoje likusi vidurinį išsilavinimą teikianti mokykla, kurioje mokosi 380 mokinių. Visos aplinkinių kaimų mokyklos yra uždarytos. Taip, mokinius atveža geltonas autobusiukas ir prieš pusę 8 jie jau šurmuliuoja mokykloje, paskutiniai mokiniai išvažiuoja 15 valandą. Ką siūlote daryti: jeigu palikti mokyklas kiekviename kaime, kiek tada mokinių būtų mūsų vidurinėje? Didžiausia problema, prieš kurią neužsimerksi, yra vaikų skaičiaus sumažėjimas.



10. rimas
(2012-08-12 23:12:35)
(85.206.77.218) Parašė:

Kokią turėjome paskutinių 300 metų istoriją,tokios ir bendruomenės. Nei Žečpospolitos,nei caro,nei Smetonos,nei sovietų laikais nebuvo ugdomas žmonių savarankiškumas.Buvo orientuojama elgtis ,,kaip ponulis įsakys".Todėl dabar ir trypčiojama vietoj.Tiek kartų žeminti per 20 metų neatsities.O dėl ekonominio efekto.... Kai mokyklų sąskaita sutaupoma 16 mln.lt, o TV skelbia,kad krašto apsaugos ministerija perka šaudmenų už 35 mln.lt.... Brangieji, sovietmečiu išlikome tikrai ne kariuomenės dėka. Smetonos laikų kariuomenė ne tik vokiečių ar rusų,bet ir lenkų ultimatumui pasipriešinti nesugebėjo.Išlikome,nes tų laikų mokytojai vis dėlto sugebėjo įskiepyti pasididžiavimą savo tauta ir jos kultūra.Įskiepijo taip,kad 50 metų užteko.Va kur reikia investuot,o ne dideliems,bet nesugebantiems subręsti berniukams žaisliukus pirkinėt.Yra KAM-as,ar nėra,nuo to Lietuvos saugumas nepriklauso.



9. Kostas
(2012-08-09 16:47:31)
(78.59.28.200) Parašė:

to benui, nepyk ant Beno, jis su spausdinimo mašinėle čia rašo... jis tave gerbia, bet negali nerašyti didžiosiomis raidėmis... jo spausdinimo mašinėlėje nėra mažųjų raidžių... :)



8. PAMĄSTYKITE
(2012-08-08 08:50:15)
(86.100.102.24) Parašė:

ATKŪRUS NEPRIKLAUSOMĄ LIETUVĄ PRADĖJO STEIGTIS PEDAGOGINĖS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS, ŠVIETIMO PAGALBOS TARNYBOS(ir kitais pavadinimais). VYKO ARŠIOS VARŽYTUVĖS KAS VADOVAUS TOKIO POBŪDŽIO ĮSTAIGOMS(psichologai ar pedagogai). LAIMĖJO PSICHOLOGAI(po ilgų kovų, padedant psichologui Valantinui) VISĄ NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS 22 -metį VALDO PEDAGOGINES TARNYBAS PSICHOLOGAI NETURINTYS EDUKOLOGINIO IŠSILAVINIMO(sprendžia vaiko ugdymosi problemas). MOKYTOJAS NEGALI DIRBTI MOKYKLOJE NETURĖDAMAS AUKŠTOJO EDUKOLOGIJOS KVALIFIKACIJOS, O VADOVAUTI, SPRĘSTI ir PATARINĖRI(lemti vaikų likimus) VISAI NE TOS SRITIES SPECIALISTAI G A L I ir niekas to nemato JUK ČIA LIETUVA... IR KĄ JŪS ČIA DAR SVARSTOTE???



7. Šiandien
(2012-08-07 21:34:25)
(81.7.96.104) Parašė:

papasakojo rajono mokytoja,kad reformos įtakoje,mokytojai liepiami kalbinti vaikus,iš kaimų atėjusius į rajono centro mokyklas mokytis grįžti atgal į kaimus,nes ten nelieka mokinių.Na,ir privelniojo.Visi tėvai išgąsdinti ir vaikus perkėlinėja į rajonų centrus.Turi būti viskas derinama.



6. Justina
(2012-08-05 22:23:34)
(67.167.68.53) Parašė:

Uzjauciu mokytojus uzjauciu vaikus , poperizmas velnioniskas ir kam ka jis duoda nauda ? Ne tik kazkam darbo vieta tai atiduotu tuos pinigus kopijavimo masinoms ir popieriu kuriuos turi pikti mokytojas. Nezinau kas kaltas bet gyvenu Chicagoj po langais mokykla vaikus suveza ryte visi vaikai stoja i eile kad ieeiti i mokykla ne vienas nespekuliuoja papult be eiles . Kas suzavi is isores vaikai mokomi ne tik mokytojui pasakyti aciu atsiprasau bet ir draugui jei jis ji kliude as suzaveta . Visi visur suspeja mokytojai ir vaikai draugai bet mokytojas yra gerbiamas , gerbiamas ir vairuotojas kuris veza vaikus . nesakau kad visi angelai buna pasitaiko , bet tai jau tavo teveli problema jei vaikas iszedines vaikus ar mokytojus ta vaika suspenduos savaitei dviem neves i mokykla tada turi patys tevai vezti ar samdyti cia jau tavo problema dar tevu ir mokytoju susirinkimai: mokytojas su kiekvienu tevu snekasi individualiai apie30 min tam paskirta diena ir val. taip valanda nes bus sekantis tu negali veluoti , bet tavo vaiko problemu negirdes kiti tevai ar pagiru o tai yra labai svarbu nevyksta pletku tarp tevu vaiku ir mokytoju niekas vaiko nezemina visu akivaizdoj ar tevu kad tavo vaikas super aktyvus ar blogiau mokosi ir t. t. bet kokia fizine jega pries vaika nenaudojama griestai draudziama ir vaikams o jei kas bus paskambinta tevams kad jie turi atzala pasiimti is mokyklos nes jis yra atitinkamoj vietoj vienas su prieziura.



5. d3
(2012-08-05 16:46:44)
(78.62.70.83) Parašė:

nepergyvenkit, viskas vyksta pagal plana - "valdomas haosas". reikia runkeliu samone nuleist iki gyvulio lygio, kad neuzdavinetu pasulinei valdziai durnu klausimu apie tautiskuma, sheima ir cenzūraus



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 




Naujausi komentarai