Lietuvos užsienio reikalų ministerija į įvykius Baltarusijos atominėje elektrinėje reaguoja užbėgdama už akių

Kadras iš Baltarusijos atominės elektrinės mokomosios centrinio valdymo pulto patalpos. Į Vengrijos žurnalistės klausimą atsako elektrinės specialistas. Nuotr. E.eu

Buvęs premjeras, socialdemokratas Algirdas Butkevičius spalio 11 d. visuomenei paskelbė pranešimą „Žmonių saugumas negali būti nuolaidžiavimų objektu“. Jame buvo išreiškiama didelis nerimas, dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės nesaugumo ir ten nuolat kylančių incidentų.

„Mums kelia nerimą, kad pavasarį Astravo AE statybos aikštelėje atliekant bandymus kilo gaisras. Dar labiau neramu dėl to, kad nei mūsų šalies kompetentingos institucijos, nei visuomenė apie įvykį nebuvo informuotos. Ir tai, deja, ne pirmas rimtas incidentas“, - nerimo signalus Lietuvos visuomenei bei visai ir Europai siuntė A. Butkevičius.

Apie tai buvo skelbiama publikacijoje „A. Butkevičius gindamas Europą smūgiavo Baltarusijai: kaip tai įmanoma po Fukušimos ar po Černobylio?“.   

Ekspertai.eu pasidomėjo, kas Lietuvoje atsakingas už informacijos apie Baltarusijos atominę elektrinę skleidimą. Paaiškėjo, kad už tai atsakinga Lietuvos diplomatijos vadovo Lino Linkevičiaus vadovaujama Užsienio reikalų ministerija.

Pasidomėjus, kokiais šaltiniais remiantis šią informaciją gauna ministerija, ministerijos viešųjų ryšių atstovė informavo, kad atsakingos Baltarusijos institucijos informaciją teikia labai nenoriai, todėl vienas pagrindinių šaltinių informuojant Lietuvos visuomenę, o vėliau Europą – tai alternatyvioji Baltarusijos žiniasklaida.

„Mes skelbiame tai, ką patys skelbiame, įvairius dalykus sau aktualius ir tada kita linija yra reagavimas, kai yra klaidinanti informacija arba kokia nors propagandinė dezinformacija iš Baltarusijos pusės, kuri eina. Tai mes į ją reaguojame, arba reaguojame užbėgdami už akių. Nes jau perpratome kaip jie ten veikia. Jeigu pas juos, pavyzdžiui, TATENA atvažiuoja tai TATENOS visą buvimą pasuka jiems palankia linkme“, - apie Baltarusijos darbo metodus informuojant kaimynines valstybes pasakojo Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Pasak R. Jakilaitienės, informaciją Lietuvos užsienio reikalų ministerija apie Baltarusijos atominę elektrinę gauna įvairiai.

„Įvairiai gauname. Ir iš žinisklaidos nepriklausomos Baltarusiojos, na, suprantat, kad yra sudėtinga, tarkime, gauti iš pirminių šaltinių, nes niekas su mumis nesidalina ta informacija“, - teigė atstovė spaudai.



Ekspertai.eu ir PressJazz.TV astovai visiai neseniai lankėsi Baltarusijoje, kur turėjo galimybę susipažinti, kaip sekasi statyti Baltarusijos atominę elektrinę, kokios kyla ir kaip sprendžiamos problemos, turėjo galimybę pabendrauti ir užduoti visus rūpimus klausimus ne alternatyviajai Baltarusijos žiniasklaidai, o aukščiausiems šios šalies pareigūnams ir politikams, atsakingiems už šio garndiozinio projekto įgyvendimą.

O šįsyk jūsų dėmesiui reakcija į A. Butkevičiaus paskelbtą informaciją apie gaisrą Baltarusijos atominėje elektrinėje.

Į klausimus atsako „Rosatom Eastern Europe“ vadovė ryšiams su visuomene Irina Sobol.

Jos teigimu, informaciją apie tariamą gaisrą yra oficialiai skelbiama Baltarusijos atominės elektrinės svetainėje pranešime „К вопросу о сооружении Белорусской АЭС“.

Pasak I. Sobol, dėl panašių žurnalistų klausimų, energetikos viceministras Michailas Michadiukas atsakė interviu Lietuvos televizijos ir radijo kompanijai 2018 m. balandžio mėnesį ir tai buvo skelbta pranešime „Михаил Михадюк: мы осознаем свою ответственность перед мировым сообществом – интервью заместителя Министра энергетики литовской телерадиовещательной компании LRT“.

- Ir dar buvo keletas incidentų.

- Tai nėra incidentai. Įsivaizduokite: įdėjo klojinius, pradėjo lieti betoną. Viena „koja“ pakrypo ir apie penkis kubinius metrus betono išsiliejo ant žemės. Ar tai yra elektrinės saugumo pažeidimas? Šis betonas buvo nedelsiant pašalintas, klojinys buvo sureguliuotas ir betonas vėl buvo pilamas. Tai pirmasis vadinamasis incidentas, kuris buvo pristatytas kaip nelaimingas atsitikimas.

- Bet Baltarusijos atominė elektrinė šią informaciją patvirtino tik po kelių savaičių.

- Jei pateiktume visą informaciją apie tokius nedidelius įvykius, kurie šiandien įvyksta statybų aikštelėse, taip pat ir Lietuvoje, laikraščiai būtų užpildyta tik šia informacija. Nes viskas kitaip, ten tiesiog nebūtų vietos kitiems dalykams. Tai yra paprastas, eilinis incidentas statybvietėje, nors, žinoma, tokių dalykų neturėtų būti leidžiama.

- Kas atsitiko reaktoriaus korpusui?

- TATENA turi incidentų sąrašą, pagal kurį būtina pranešti visuomenei ir kaimyninėms šalims. Taigi mūsų atvejis nepatenka į tokį sąrašą, nes tai nėra branduolinis incidentas. Tai pirma. Antra, dėl visų „incidentų“, kurie čia vyksta, kaip sakote, turime vidaus tyrimų tvarką. Nelaimingų atsitikimų atveju mes atliekame tyrimus pagal Baltarusijos teisės aktus ir statyboje, taip pat pagal Rusijos Federacijos įstatymus. Kiekvienu atveju rengiami neatitikimų aktai, įvykiai, kaltinamieji yra nubausti, imamasi atsakomųjų priemonių, kaip sakoma, siekiant užkirsti kelią tokiems incidentams.

Po minėto incidento kai kurie branduolinės energetikos priešininkai kažką nugirdo iš statybininkų ir spaudoje spakėlė triukšmą. Mes atsakėme, kas nutiko. Tačiau šis atvejis, dar kartą kartoju, neįtraukiamas į kategoriją, apie kurias reikia pranešti. Tuo pačiu metu, prieš du ar tris metus, Ignalinos AE radiacinis vanduo buvo išmestas iš pirminio Ignalinos AE kontūro Lietuvoje. Bet šis incidentas net ir nuo TATENA buvo nuslėptas. Nors apie tai buvo būtina pranešti, nes tai yra radioaktyvus skystis. Nuslėpė ir kelis gaisrų atvejus. Bet mes nekėlėme triukšmo.

Keli susiję:

LVTA prezidentas B. Miežutavičius: niekur neskaičiau oficialiai, kad būtų parašyta taip    

Iš Baltarusijos atominės elektrinės vanduo atgal į Viliją netekės