LR Seimas ragina pasaulio bendruomenę iš esmės keisti Vakarų strategiją Rusijos agresijos sulaikymo atžvilgiu

Gruodžio 10 d. Seime vyko nenumatytas posėdis, kurio metu buvo tikimasi, vienbalsiai priimti rezoliucija „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos prieš Ukrainą ir Azovo jūros militarizacijos“.

Taip ir atsitiko: iš 81 balsavusiojo 79 buvo už ir du susilaikė.

Rezoliuciją sukūrė Žmonių partijos nariai Gabrielius Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Audronius Ažubalis.  

Rezoliucijos turinys skamba taip:

„Lietuvos Respublikos Seimas,

pabrėždamas, kad 2018 m. lapkričio 25 d. Rusija įvykdė karinės agresijos aktą, kai Ukrainos karinio laivyno laivai, plaukiantys iš Odesos į Ukrainos Azovo jūros uostus, buvo taranuoti ir nepraleisti pro Kerčės sąsiaurį, nors buvo iš anksto informavę Rusijos Federacijos tarnybas apie savo maršrutą, jiems apsisukus ir grįžtant atgal į Odesos jūrų uostą, buvo Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno, pasienio apsaugos tarnybos laivų bei karinių oro pajėgų apšaudyti ir sulaikyti neutraliuose Juodosios jūros vandenyse, o šios atakos pasekoje buvo sužeisti šeši Ukrainos įgulos nariai, 24 įgulos nariai neteisėtai suimti, tardomi ir įkalinti Rusijos neteisėtai aneksuotame Kryme bei Rusijos Federacijoje,

pažymėdamas, kad Rusijos Federacija jau kurį laiką vykdo Azovo jūros ir neteisėtai aneksuoto Ukrainai priklausančio Krymo militarizaciją, ir savivaliauja, neteisėtai vykdydama sustiprintą karinių ir civilinių krovininių laivų, siekiančių per Kerčės sąsiaurį patekti į Ukrainos uostus Azovo jūroje, patikrą arba visiškai jų nepraleisdama,

atkreipdamas dėmesį į didelį nerimą keliančius signalus, kad Rusijos neteisėtai aneksuotame Kryme gali būti siekiama atnaujinti branduolinio ginklo saugojimo infrastruktūrą, o tai reiškia, kad gali būti ruošiamasi branduolinio ginklo dislokavimui neteisėtai aneksuotoje Ukrainos teritorijoje,

pakartodamas, kad Lietuva tvirtai ir nuosekliai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą tarptautinės bendruomenės pripažįstamų sienų ribose, taip pat Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos kryptį ir niekada nepripažins Rusijos neteisėtos Krymo aneksijos,

griežtai smerkia Rusijos Federacijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą bei agresyvius vienašališkus veiksmus, kurie grubiai pažeidžia dvišalius ir daugiašalius susitarimus bei tarptautinės teisės normas, kelia grėsmę platesniam regionui bei Europos saugumui, ir reikalauja nedelsiant šiuos veiksmus nutraukti;

vertina 2018 m. lapkričio 25 d. įvykdytą Rusijos Federacijos ataką prieš Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus ir jų įgulas bei Kerčės sąsiaurio blokavimą kaip karinės agresijos aktą pagal Jungtinių Tautų 1974 metų rezoliucijoje Nr. 3314 pateiktą agresijos apibrėžimą ir kaip grubų Ukrainos suvereniteto, teritorinio vientisumo ir pagrindinių tarptautinės teisės principų pažeidimą;

pažymi, kad Rusijos Federacija sąmoningai vykdo nuoseklią destruktyvią ir agresyvią veiklą, nukreiptą prieš Ukrainą, ES ir NATO bei jų šalis nares ir Kremliaus kritikus, ką rodo daugelis pastarųjų veiksmų, tokių kaip keleivinio lėktuvo MH17 numušimas, cheminio ginklo „Novičiok“ panaudojimas NATO narės teritorijoje, bandymai daryti poveikį demokratiniams rinkimams, ir kad įvykdydama karinę ataką Kerčėje Rusija peržengė „raudonąją liniją“;

ragina iš esmės keisti Vakarų strategiją Rusijos agresijos sulaikymo atžvilgiu, pereinant nuo reagavimo į Rusijos išpuolius ir tarptautinių normų bei žmogaus teisių pažeidimus prie konkrečių veiksmų, kuriuos Rusija turėtų atlikti, įvardinimo, o jų neįvykdžius, taikyti žymiai efektyvesnes ir platesnes sankcijas;

pažymi, kad tarp šių reikalavimų Rusijai turi būti:

1. skubus Kerčės sąsiaurio perdavimas Jungtinių tautų organizacijos kontrolei;

2. Rusijos okupuotų ir kontroliuojamų Ukrainos teritorijų kontrolės perdavimas Jungtinių tautų organizacijos taikos palaikymo misijai;

3. visų sulaikytų ir įkalintų Ukrainos piliečių politinių kalinių ir karo belaisvių išlaisvinimas,

o šių reikalavimų Rusijai artimiausiu metu neįgyvendinus arba vetuojant šiuos sprendimus, turi būti nedelsiant pritaikytos visapusiškos sankcijos, be kita ko, apimančios Rusijos dujų, naftos ir finansų sektorius, įskaitant ir jos pašalinimą iš SWIFT sistemos;

palaiko NATO buvimo Juodojoje jūroje stiprinimą;

ragina ES ir NATO šalis nares pratęsti ir stiprinti sankcijas Rusijai ir plėsti bei gilinti bendradarbiavimą su Ukraina, stiprinant jos gynybinius pajėgumus, padedant jai įgyvendinti reformas ir užtikrinant, kad iki 2027 metų Ukraina būtų tinkamai pasirengusi pradėti ES stojimo derybas;

kreipiasi į Europos Sąjungos ir NATO šalis nares, taip pat į Jungtinių tautų organizaciją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Europos Tarybą ir jų parlamentines asamblėjas, ragindamas imtis visų priemonių, kad Rusija nutrauktų agresiją prieš Ukrainą bei jos teritorinį vientisumą ir neteisėtai aneksuoto Krymo ir Azovo jūros militarizaciją, laikytųsi branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir imtų vykdyti Minsko susitarimus, o reaguojant į 2018 m. lapkričio 25 d. incidentą, būtų įvestos papildomos sankcijos asmenims, atsakingiems už šį agresijos aktą ir efektyvios sektorinės sankcijos, kad būtų sustabdyta Rusijos vykdoma de facto Azovo jūros aneksija.

Seimo Pirmininkas                                                                                              Viktoras Pranckietis“

Keli susiję:

Lietuva didina karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai    

Rusijos versija apie tai, dėl ko Lietuva įvedė šiai valstybei sankcijas

Vakarai pagaliau turi suprasti: vis labiau agresyvėjančią Rusiją galima sustabdyti tik karinėmis priemonėmis