LRT laida – buvusių KAM ministrų ataskaita Rusijai, ką jie nuveikė per 26 Lietuvos nepriklausomybės metus

Peržiūrėjau ir laidą, ir filmą. Susidarė toks įspūdis, kad LRT laidos „Dėmesio centre“ dalyviai (sovietmečio uolūs komjaunuoliai ir komunistai) tiesiog laukia nesulaukia Rusijos įsiveržimo į Lietuvą. Dar blogiau – toks įspūdis, kad jei tai iš tiesų atsitiktų, tai jie Putino idėjos skleidėjus pasitiktų kaip išgelbėtojus, o Putino kariuomenės įsiveržimą pripažintų kaip draugiškos armijos įžengimą į Lietuvos teritoriją. Juk tam tikros istorijos kartojasi.

Baisu tai, kad LRT laida „Dėmesio centre“ BBC scenarijų pateikia ne tik kaip galimą... Tai lyg buvusių KAM ministrų ataskaita Rusijai, ką jie nuveikė per 26 Lietuvos nepriklausomybės metus: visai Lietuvai stebint jie aiškiai pasako Rusijai, kad jei ši įgyvendins BBC režisūrą, Lietuva bus bejėgė.
 
Ką pasakė tikroji tautos patriotė ponia Rasa Juknevičienė? Kad „filmas, tiksliau jo scenarijus, yra labai realistinis“. Tai ką konservatorė padarė būdama KAM ministre, kad toks okupavimo planas įmanomas?
 
Lietuvos konservatoriai ir socdemai valstybinėje televizijoje viešai visai šaliai, o tuo pačiu ir pasauliui, išaiškino, kad jei bus panaudoti hibridinio, dar vadinamo nekonvencinio, karo elementai, tai Lietuva tam negalės nieko priešpastatyti. Jie viešai pripažįsta, kad mūsų žvalgyba, kaip ir kontržvalgyba, yra neveiksmingos. Taip pat ir jėgos struktūros, o pasienis nėra apsaugotas.
 
Kodėl valstybės strategai nekalbėjo apie vienintelę Lietuvoje Giraitės ginkluotės gamyklą? Kodėl ji yra išbraukta iš strateginių Lietuvos objektų sąrašo – ar šoviniai nėra strategiškai gynybinis resursas? Juk ginklai be šovinių yra tiesiog metalo laužas.

Iš strateginių įmonių sąrašo ją išbraukti 2008 m. lapkričio pabaigoje pasiūlė G. Kirkilo vyriausybė, kurią po kelių dienų pakeitė A. Kubiliaus ministrų kabinetas su Rasa Juknevičiene prie KAM vairo. Ir iki pat 2015 m. viena moderniausių gamyklų pasaulyje buvo tik nuostolinga.

Ar ne LRT studijoje kalbėjusių veikėjų ir jų bendrapartiečių dėka vienintelė šovinių gamykla atsidūrė ant privatizacijos prekystalio?
 
Kodėl daugiau kaip 200 milijonų litų Lietuvai kainavusi Giraitės ginkluotės gamykla grimzta į dugną, kodėl ši gamykla pastoviai laviruoja ties bankroto riba? Ar neatsitiks taip, kad atsakingiausiu momentu – karo atveju – Lietuvos karinės pajėgos, savanoriai, šiauliai ir kitos jėgos struktūros liks be šovinių?
 
Kodėl tokio veikimo prieš Lietuvos nacionalinius interesus netiria VSD?

Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyba šiandiena tarp VRM esamų padalinių atrodo skurdžiausiai, didžiąja dalimi apginkluota morališkai pasenusiais rusiškais Kalašnikovo automatais, maži pareigūnų atlyginimai, nepakankamas struktūros finansavimas. O juk jie pirmi turės atremti galimus neteisėtus nedidelių separatistinių grupių bandymus prasiveržti pro valstybės sieną.
 
Kodėl Lietuva Turkijai atranda 5,2 mln. Eurų, o savo sienos tinkamam sutvarkymui neatranda? Ar tai nėra veikimas prieš mūsų valstybės interesus?
 
Mes neturime tinkamai apsaugotos pasienio zonos, neturime tinkamai apsaugotų krypčių, kuriomis įmanomi tokie prasiveržimai, o juk tinkamai įrengus ilgalaikius ugnies taškus, ženkliai sumažėja galimybė greitam priešo pajėgų prasiveržimui į šalies vidų.
 
Nors šiek tiek išmanantiems karybą nėra paslaptis, kad norint perimti iniciatyvą, būtina sukurti gerai įtvirtintą fronto liniją, kontroliuojančią bet kokį galimą judėjimą į šalies vidų. Tokioje fronto linijoje turi būti bent jau 3 gynybinės linijos. Vien griovių kasimas ir sienų statymas turi tik viena tikslą – sukurti intensyvų veiklos ir populizmo vaizdą, bet ne daugiau.
 
Mes iki šiolei neturime tinkamai parengtų ir apginkluotų teritorinių gynybos padalinių. Kaip rodo paskutiniai įvykiai, jie konfliktuose suvaidina didelį vaidmenį, jei yra tinkamai apmokyti veikti kaip gynybos ir puolimo būriai. Gerai parengti ir tinkamai apginkluoti tokie būriai atremia pirmus smūgius, kol atvyksta pagrindinės pajėgos, bent jau tinkamai informuoja kritinių situacijų valdymo centrus apie realią padėtį jų teritorijose.

Bet juk mes nieko panašaus neturime ir nieko iš tiesų nedaroma. O iš politikų-patriotų lūpų tik girdime „rusai puola“, ir jei ne šiandien, tai ryt mus tikrai užpuls. Tereikia dar kelių viešų prisipažinimų apie Lietuvos ir sąjungininkų bejėgiškumą.

Susiję:

Futuristinio filmo, sužavėjusio Lietuvos politikus ir politikos mokslininkus, aptarimas