Keletas paskutiniųjų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų parodė, kad atstovaujamoji demokratija Lietuvoje išsigimė, ji tapo lengvai perkama preke, valstybės piliečiai yra apgaudinėjami ir neturi jokių galimybių tam pasipriešinti.
Todėl atėjo laikas piliečiams patiems imti valdžią į savo rankas. Lietuvos Respublikos Konstitucija sako:
Lietuvos valstybės suverenitetas priklauso Tautai.
Kitaip tariant, čia, šioje šalyje, šeimininkai esame visi mes, o ne kelios dešimtys parsidavėlių, sėdinčių Seime, ar tūkstančiai susireikšminusių, korumpuotų biurokratėlių.
Per 23 metus jie sunaikino pramonę, kvalifikuotus darbininkus pavertę pašalpiniais išlaikytiniais, o brangius įrengimus išgrobstė, dalį parduodami į užsienį, o dalį sunaikindami kaip brangaus metalo laužą.
Per 23 metus iššvaistę valstybės turtą jie suprato, kad beveik nebeliko ko parduoti, tada nusprendė užsieniečiams parduoti žemę ir gelmių turtus, mūsų Tautą palikdami bename, tuo ją skatindami išsivaikščioti po visą pasaulį laimės ieškoti.
Per 23 metus teisingumas ir dalis jį vykdančių institucijų tapo keiksmažodžiu neturtingo paprasto piliečio lūpose ir grasinimo įrankiu nesąžiningo turtuolio rankose.
Per 23 metus jie ne tik nesukūrė tautinės mokyklos, kurioje būtų ugdomi Lietuvos patriotai, Tėvynės gynėjai ir susipratę Tautos tradicijų tęsėjai, bet atvirkščiai – dalį mokymosi įstaigų pavertė apgailėtinomis mankurtų ir kosmopolitų kalvėmis, formuojančiomis nemąstančių juodadarbių emigrantų kartą.
Per 23 metus Lietuvos kariuomenė ne tik netapo moderniai apginkluota ir apmokyta vyriškos piliečių dalies visuma, bet tapo panašia į nudėvėtos labdaros laukiančių samdinių gaują.
Per 23 metus sisteminės politinės partijos tapo verslo įmonėmis, imituojančiomis politinę ideologijų kovą, tačiau savo esme vis labiau panašėjančiomis į mafijines struktūras.
Per 23 metus mūsų atstovaujamoji demokratija pavirto į apgailėtiną cirką, kuriame...
Viskas, užtenka, mes toliau taip nenorime.
Surinkę parašus šiame referendume mes padarysime 3 svarbiausius dalykus:
1. Sukursime teisę į tiesioginės demokratijos įrankius, atverdami kelią piliečių iniciatyvoms, kurioms tapti kūnu nebereiks nerealios 300 000 parašų ribos, o užteks įveikiamos 100 000 parašų ribos.
2. Apsaugosime mūsų šventą žemę nuo išpardavimo užsienio piliečiams, tuo palikdami teisę mūsų ateities kartoms turėti pasaulyje savo Tautos namus, lopinėlį planetos, kur skambėtų lietuvių kalba ir būtų auginama lietuviška duona.
3. Apsaugosime savo gelmių turtus, kad jie būtų naudojami tik ekologiškai saugiai, o didžioji dalis pelno, gaunamo iš jų, liktų Lietuvos valstybei ir kurtų Tautos gerovę.
Prieš mus 2 alternatyvos:
Pirmoji: Šveicarijos piliečiai daugelį svarbių savo šalies klausimų sprendžia referendumu;
žydai savo šalies nepriklausomybę užsitikrino išpirkdami savo žemes sklypelis po sklypelio iš arabų;
norvegai naudojasi socialine gerove, kurią sukuria protingai ir atsakingai valstybės kontroliuojama naudingųjų iškasenų gavyba.
Antroji:
Šiaurės Korėjoje viską sprendžia diktatorius, žmonės dar iki rinkimų žino, kokie bus rezultatai, netiki savo galimybe kaip nors paveikti savo ir šalies ateitį;
čigonai klajoja šimtmečius, neturėdami savo tautai žemės lopinėlio, daug kur ujami ir nemėgstami;
indėnų gentys, prieš keletą šimtmečių už blizgučius ir ugninį vandenį pardavę savo žemę ir jos gelmių turtus, gyvena rezervatuose…
Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga ragina mūsų Tautą atsibusti, suvaldyti mafijines gaujas, kažkodėl pravardžiuojamas sisteminėmis partijomis, ir pagrindinius valstybės klausimus spręsti Visuotiniais Referendumais.
Ateik, pasirašyk už referendumą savo ginklu – rašikliu, nes jei pritrūks Tavo parašo, Tavo vaikams gali tekti už Žemę ir Laisvę kovoti šakėmis, dalgiais, kulkosvaidžiais ir granatomis…
LTJS pirmininkas Julius Panka