Vienintelė Lietuvoje Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla virsta slapta teritorija, kurioje budriai saugomos ypatingos valstybės paslaptys, nieku gyvu negalinčios patekti į priešų rankas. Tos paslaptys - „informacija, susijusi su Mokyklos veikla“. O priešai, bandantys ją žūtbūt iškvosti – valstybės institucijų pareigūnai ir žurnalistai. Deja, tai ne anekdotas, ir kalbama tikrai ne apie slaptą karinį objektą, kuriame gaminamos branduolinės galvutės.
Tokia išvada peršasi susipažinus su M. K. Čiurlionio menų mokyklos vidaus darbo taisyklėmis. Šio unikalaus dokumento 8.10 punkte rašoma: „Valstybinių institucijų pareigūnams bei žurnalistams informacija, susijusi su Mokyklos veikla, teikiama tik su Mokyklos administracijos žinia, bet koks kontaktas Mokyklos vardu gali būti tik su Mokyklos direktoriaus leidimu“. Tokį griežtumą galbūt paaiškintų prielaida, kad cituotas taisykles kūręs asmuo ilgą laiką dirbo įslaptintoje laboratorijoje, kurioje kuriamas psichotroninis ginklas. Bet ir tokiu atveju liktų neaišku, kaip tai susiję su meniniu vaikų ugdymu.
Tačiau tai ne vienintelis keistas dalykas, vykstantis mokykloje, kuri išugdė daugybę iškilių Lietuvos menininkų.
Ekspertai.eu skelbia dirigento Donato Katkaus, solistės Asmik Grigorian, smuikininko Martyno Švėgždos von Bekerio, Lietuvos kamerinio orkestro artistų ir kitų žinomų kūrėjų pasirašytą kreipimąsi „Dėl padėties Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje“. Raštas adresuotas prezidentei Daliai Grybauskaitei, premjerui Andriui Kubiliui, švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui Valentinui Stundžiui.
Piktnaudžiavimas valdžia valdiškoje mokykloje
Esame sunerimę dėl Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje vykstančių procesų, kurie prieštarauja mokyklos misijai ir uždaviniams, neigiamai veikia mokinių ugdymą, jų profesinį rengimą, taip pat mokytojų galimybes perduoti savo žinias ir visaverčiai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Pastarųjų metų mokyklos administracijos veiksmai, vadovaujant Romualdui Kondrotui, pražūtingai atsiliepia Lietuvos kultūriniam gyvenimui: mokiniai pradeda rinktis užsienio mokyklas, o nusipelnę mokytojai patys palieka mokyklą arba yra atleidžiami iš darbo. Administracijos nepakantumas, kolegų profesionalų konstruktyvių siūlymų nepaisymas, viešumo vengimas, mokyklos struktūrų sudarymas pagal lojalumą administracijai, pažeidžiant demokratijos ir skaidrumo principus, kuria nepasitikėjimo ir netikrumo atmosferą. Mokyklos bendruomenę sutrikdė viešoje erdvėje pasirodę pranešimai apie finansinius pažeidimus mokykloje.
Manome, kad vienintelė Lietuvoje Nacionalinė menų mokykla turi puoselėti tikslingą ir kūrybingą bendrabūvį ir, ugdydama jaunuosius talentus, aktualiai kurti ir burti atsakingų ir laisvų Lietuvos piliečių bendruomenę. Mokykla turėtų siekti, kad mokytojais būtų ryškios, įkvepiančios asmenybės, o vykdoma veikla - visiškai skaidri ir pavyzdingos reputacijos.
Šiais mokslo metais buvo atleistas visas būrys pedagogų, įžymių ir Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių: Vilniaus kvarteto smuikininkė prof. A. Vainiūnaitė, prof. dr. J. Dvarionas, prof. P. Radzevičius, klarnetininkas prof. A. Budrys, LNFO koncertmeisteris V. Gelgotas ir artistas Š. Kačionas, dailininkai M. Šnipas ir nacionalinės premijos laureatas P. Mazūras. Į atleidimo akciją pateko ir talentingi jaunieji pedagogai, buvę Menų mokyklos mokiniai. Visi šie atleistieji pedagogai, dėl tokio administracijos veiksmo patyrę moralinę skriaudą ir pažeminimą, yra Lietuvos kultūrinio gyvenimo elitas.
Manome, kad direktorius R. Kondrotas, kartu su pavaduotoja muzikos ugdymui Egle Čobotiene bei pavaduotoju dailės ugdymui Romualdu Karpavičiumi neatsakingai įgyvendino švietimo ir mokslo Ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680 patvirtintą „Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašą“, atskleisdami savo nekompetenciją bei nepakantumą ryškioms asmenybėms. Faktas, kad tie patys mokytojai buvo daug metų vis iš naujo priimami į tas pačias pareigas, leidžia teigti, kad pats darbas yra nuolatinio pobūdžio. Todėl terminuotos darbo sutarties sudarymas šiuo atveju gali būti laikomas neteisėtu, kaip ir jos nutraukimas suėjus terminui. Pastarąjį argumentą sustiprina ir aplinkybė, kad mokiniai yra ir turėtų būti ugdomi pagal individualias mokytojų metodikas, ir tai leidžia kritiškai vertinti proceso suskaidymą pamečiui.
Atleidus minėtuosius pedagogus buvo paskelbtas konkursas į tariamai naujas darbo vietas. Naujų darbuotojų priėmimą sprendė komisija, kurios sudarymo kriterijai ir vertinimo balais principai nesuprantami. Iš tiesų keista, kai aukščiausio lygio profesionalus vertina žemesnės kvalifikacijos žmonės, o kai kurie jų net nesusiję su pedagoginiu darbu. Lietuvos menininkai, mokyklos bendruomenė yra pasipiktinę įvykdyta akcija, kurios pasekmė - autoritetų, į kuriuos galėjo lygiuotis tiek mokiniai, tiek jaunieji jų mokytojai, praradimas. Vertiname tai kaip kultūrinį ir profesinį genocidą.
Prašome Jus sudaryti nepriklausomą ekspertų komisiją šiems faktams ištirti ir grąžinti į darbą atleistus pedagogus. Didžiojo Lietuvos menininko M. K. Čiurlionio vardas ir nacionalinės mokyklos statusas reikalauja skubaus sprendimo, idant į mokyklą sugrįžtų brandžios ir kūrybingos asmenybės ugdymo idėja.
Dirigentas Donatas Katkus
Nacionalinės Filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė
Sauliaus Karoso labdaros ir pramos fondo direktorė Birutė Karosienė
Lietuvos kamerinio orkestro artistai
Niko orkestro muzikai
LNOBT solistė Asmik Grigorian
LMTA doc. Martynas Švėgžda von Bekeris
P. S. Parašai po šiuo kreipimusi renkami visoje Lietuvoje. Per vieną dieną Vilniuje pasirašė pusšimtis asmenų.
Parašus galima siųsti ir elektoriniu paštu adresu [email protected]. Reikia nurodyti pavardę, vardą, profesiją ir miestą.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]