Kai kas lygina situaciją Kazachstane su 1956 metais Vengrijoje ir 1968 metais Čekoslovakijoje, kai tų šalių komunistinių vadovybių prašymu į jas buvo įvestos TSRS ir kitų Varšuvos sutarties organizacijos šalių karinės pajėgos.
Tačiau toks gretinimas nėra korektiškas. Negana to, maištai Kazachstane – net ne Maidanas.
Taip, jie yra organizuoti. Bet – jokių aiškių lyderių. Jokių aiškių politinių reikalavimų. Jokios pozityvios valdžios užgrobimo programos. Bloga koordinacija tarp maištininkų skirtinguose šalies regionuose. Tik emocionalus „Senį lauk“ (prieš Nazarbajevą, net ne prieš Tokajevą) ir banalus plėšikavimas.
Kol kas panašu, kad pagrindinis naudos gavėjas iš susidariusios situacijos yra prezidentas Tokajevas, kuris, pašalinęs Nazarbajevo valdžios likučius, tampa pagrindiniu šalies lyderiu.
O kada bus numalšinti maištai – tik laiko klausimas.
Dažniausiai Lietuvoje nepageidaujama ar, neretai, tiesiog draudžiama publicistika ir dokumentika – kiekvieną dieną rodoma „PressJazz TV“ kanale.