Melnragė gelbėjama tik popieriais

Užuot pagaliau pradėjusi gelbėti akyse nykstantį Melnragės pliažą, centrinė valdžia nusprendė šiek tiek padidinti pajūrio juostos ribą.

Su tokiais veiksmais nesutinkanti Klaipėdos savivaldybės administracija jau atsisakė derinti Valstybinės žemės fondo pateiktą Pajūrio juostos ribų specialiojo plano pakeitimą, nes tai esą plaunamų paplūdimių neišgelbės, tik apsunkins miesto gyvenimą.

Žinia, savivaldybės administracija jau pradėjo rengti teritorijos nuo Audros g. tęsinio iki šiaurinio molo detalųjį planą. Ją norima pritaikyti rekreacinėms reikmėms.

Savivaldybės atstovų manymu, šioje teritorijoje didžiausią neigiamą įtaką kranto erozijai daro uosto įplaukos kanalas ir molo statiniai.

„Krantų apsaugai žemyninėje dalyje nepakanka užbrėžti pajūrio juostą ir nustatyti joje veiklos apribojimus. Tuomet lieka tik stebėti, kaip jūra pasiglemžia vis didesnę kranto dalį. Šiuo metu tai sparčiai vyksta. Siekiant išsaugoti jūros kranto liniją ir pakrantę nuo erozijos, turi būti skubiai sutelktos mokslininkų pajėgos ir ieškomi konstruktyvesni pakrantės išsaugojimo būdai“, – rašoma savivaldybės rašte minėto plano rengėjams.

Tačiau nei Aplinkos ministerija, nei kai kurie mokslininkai didelio pavojaus neįžvelgia ir netgi yra manančiųjų, kad tai savivaldybės politika siekiant iš uosto gauti pinigų.

Ką lemia pajūrio juosta?

Pasak Klaipėdos miesto vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, pajūrio juosta ypatinga tuo, kad joje negalima nieko naujo statyti neturint vyriausybės pritarimo. Spėjama, kad Aplinkos ministerija, po maždaug 10 metų iš naujo nustatydama pajūrio juostos ribas, nori padidinti apribojimų zoną pajūryje ne dėl Klaipėdos, o greičiausiai dėl Palangos.

ARGUMENTAS. Anot Aplinkos ministerijos atstovų, pati problemiškiausia pajūrio juosta buvo Palangos ruožas, todėl čia ir buvo mestos didžiausios pinigų ir smėlio injekcijos. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Pasak architekto, anksčiau pajūrio juostos riba buvo beveik tiesi linija ir visiems viskas buvo aišku. Naujoji pajūrio juosta gyvenamųjų namų Melnragėje neapima, bet eina kopų pakrašty esančių sklypų perimetru ir yra labai išraižyta palei juos. Į ją pakliūna tik vienas privatus namas ir išnuomotas sklypas – prie Melnragės automobilių aikštelės esantis baltų silikatinių plytų pastatas, kažkada priklausęs kariškiams, vėliau privatizuotas. Šiuo metu jis yra apleistas.

Teigiama, kad naujoji pajūrio juosta kliudys savivaldybei realizuoti jau pradėtus įgyvendinti detaliuosius planus. Pavyzdžiui, juose numatyta padaryti gatvės tęsinį, pėsčiųjų, dviračių takus.

„Kam reikia tokių kraštutinumų? Nustatykime panašią pajūrio juostos ribą, kaip ir buvo anksčiau, apimančią pliažą ir kopagūbrį, kurį mes norime išsaugoti ir ant jo tikrai nieko nesiruošiame statyti. O toliau už kopagūbrio esančioje teritorijoje, ruože prie II Melnragės iki pat Girulių, yra daug numatytų rekreacinės infrastruktūros dalykų, pavyzdžiui, gelbėjimo stotys, tualetai. Nesinorėtų, kad viskas komplikuotųsi, kad reikėtų važinėti į Vilnių gauti vyriausybės pritarimo tokiems dalykams. Nereikėtų komplikuoti gyvenimo klaipėdiečiams vien dėl to, kad kažkam norisi griežčiau reglamentuoti saugomas teritorijas. Mūsų atkarpoje tarp Melnragės ir Girulių nėra saugomų teritorijų“, – sakė A. Mureika.

Jo manymu, į tai, kad miesto savivaldybė nederina naujos pajūrio juostos ribų specialiojo plano, turėtų būti atsižvelgta.

„Jeigu Aplinkos ministerija praplės saugomą pajūrio zoną, dėl to niekas nepasikeis. Krantai nuplaunami ne dėl žmogaus veiklos krante. Dabar pajūrio juosta traukiama dar arčiau žemyno, tai reiškia, kad Lietuvos teritorija mažėja. Vilniui tai nerūpi“, – sakė savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Kompromisas įmanomas?

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro teigimu, pajūrio juostos ribų pakeitimo tikslas – įskaitmeninti ribą, kad visiems būtų aišku ir kad ji neitų, tarkim, per namo vidurį.

„Didesnių pajūrio zonos praplėtimų tikrai nenumatyta, kalbame tik apie dešimtis metrų. Turint omenyje Klaipėdos miesto teritoriją, šiokie tokie ginčai kilo dėl labai nedidelės teritorijos Melnragėje prie pat molo. Galimas šioks toks kompromisas, galbūt ne visiškai toks, kokį siūlo Klaipėdos miesto savivaldybė. Pagrindinis reikalavimas, keliamas pajūrio juostai, – kad ji būtų ne siauresnė kaip 100 metrų ir apimtų kopas bei prieškopę, taip būtų užtikrinamas jų saugumas. Norime išsaugoti vertingas vietas. Todėl tas, kuriose nėra didesnių statinių, įtraukėme į pajūrio juostą“, – kalbėjo departamento direktorius.

„Klaipėdos miesto savivaldybė į mane dėl pajūrio juostos ribų nesikreipė. Jeigu iškils kokių nors neaiškumų, bandysime pasiderinti. Pirmiausia yra labai svarbu išlaikyti esamą situaciją. Mūsų tikslas – kad jūra būtų savo vietoje ir kad sausumos turėtume tiek, kiek turėjome anksčiau“, – teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Kodėl nieko nedaro?

Melnragėje visi nameliai prie pat šiaurinio molo jau yra gerokai apgriuvę, o tų, kurie stovėjo ant kopos, net nebėra. Kartą vanduo prasimušė net iki Molo gatvės. Tačiau, pasak K. Macijausko, Klaipėdos paplūdimiams lėšų atkakliai neskiriama ir niekas nieko nedaro.

„Mes nieko negalime daryti. Vanduo – ne savivaldybės, o valstybės teritorija. Miesto ribos yra tik iki vandens, iki pliažo“, – sakė K. Macijauskas.

„Jeigu uostas daro neigiamą įtaką, tegu jis ir tvarko. Valstybei reikia tokio didelio uosto, tokios didelės krovos, ji ir turi imtis priemonių. Anksčiau apskritis rūpindavosi krantotvarka ir pajūrio juosta. Nuo tada, kai molai buvo rekonstruoti ir papildomai prailginti, Melnragėje absoliučiai nieko nepadaryta, kad krantai nebūtų nuplaunami“, – kalbėjo A. Mureika.

Uosto direkcija pila smėlį

Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė teigė, kad direkcija, valydama uosto akvatorijos sąnašas, iškastą švarų smėlį nusiurbia ir pila ten, kur nurodo aplinkosaugininkai.

V. Paukštės teigimu, Uosto direkcija dirbo pagal 2004 m. Geografijos ir geologijos instituto parengtą projektą. Ji pylė smėlį ir į Melnragės paplūdimius, maždaug 5–6 km atstumu nuo šiaurinio molo.

„Kalbant apie Melnragę, mano manymu, didžiausia problema yra prie šiaurinio molo. Toje vietoje mes smėlio nesame purškę. Su aplinkosaugininkais jau kalbėta, kad jeigu ateityje mes suksime išorinį laivybos kanalą apie 11 laipsnių šiauriau, tai iškastą smėlį būtų tikslinga panaudoti prie šiaurinio molo esantiems paplūdimiams atkurti“, – sakė V. Paukštė.

Pasak jo, visai neseniai Uosto direkcija gavo vieno mokslininko paklausimą, ar ji prisidėjo prie to, kad situacija Girulių pliaže yra pagerėjusi.

L. Budrio manymu, tai, kad valant uosto įplaukos kanalą smėlis buvo pilamas į jūrą, šiek tiek stabilizavo padėtį.

Ar molai kalčiausi?

„Dėl pačių molų poveikio mokslininkai turi daug nuomonių. Viena jų – kad dėl prailginimo prie šiaurinio molo stebima krantų erozija. Nedrįsčiau sakyti, kad 100 procentų taip ir yra. Juk 2000 metais, kai buvo rekonstruojami molai, buvo atliekamas poveikio aplinkai vertinimas“, – sakė V. Paukštė.

„Taip, molai turėjo įtakos ir tam tikrą poveikį iš tiesų daro įplaukos kanalo rekonstrukcijos darbai. Sunku pasakyti, kiek dar gali išplauti šitą krantą, bet stabilizacija turi įvykti. Iškart po molų rekonstrukcijos buvo paplautas Kopgalis, paskui situacija stabilizavosi, kaip ir buvo prognozuojama. Paskui prasidėjo plovimas Melnragės ruože. Tai natūralus dalykas, taip ir turėjo būti. Tai nėra kokia nors neprognozuota tragedija ar stichinė nelaimė. Jeigu statai ką nors, tai vienoks ar kitoks poveikis bus“, – teigia Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas.

Tačiau jis pripažįsta, kad specialių studijų, ką reikėtų daryti su ta Melnrage, tikrai nebuvo atlikta.

SKIRTINGAI. Molų įtaka Melnragės pliažams vertinama skirtingai. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

„Atitinkamą iniciatyvą parodė Lietuvos mokslų akademija. Jau vyksta tam tikri pokalbiai su Klaipėdos savivaldybe dėl studijos, kuri detaliau išnagrinėtų krantų irimo priežastis ir pasiūlytų galimas erozijos stabdymo priemones, parengimo“, – sakė S. Gulbinskas.

„Molai Klaipėdos uoste pastatyti labai seniai. Per tą laiką Melnragėje ir buvo, ir nebuvo smėlio. Esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms pasireiškia smėlio deficitas, o kitomis jo padaugėja. Dėl molų įtakos buvo atliktos kelios studijos, išleista nemažai pinigų. Jos parodė, kad molai neturi tokios didelės įtakos. Tačiau kartais bandoma kaltę suversti uostui, stengiantis iš jo gauti kompensaciją. Neteisybė ir tai, kad įtaką daro molų užlenkimas. Aplink molus akvatorija buvo išgilinta iki 14,5 metro. Molai praleidžia visą smėlio tranzitą iš pietų į šiaurę, kuris būna palankiomis sąlygomis. Kaip tik jie sudaro palankesnes sąlygas, nes anksčiau ten susidarydavo smėlio seklumos ir panašiai. Klaipėdos problemas turi spręsti uostamiesčio universitetas. Niekas iš Vilniaus arba iš Kauno neprivažinės ir paplūdimių neprižiūrės“, – savo nuomonę išsakė Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vadovas profesorius Brunonas Gailiušis.

Įvertins kiekvieną metrą?

L. Budrio teigimu, pajūrio juostos platinimas ir jūrinės dalies planavimas yra teritorinis reikalas, o krantų tvarkymo programa yra vykdoma atskirai. Ji yra tęstinė, vykdoma jau apie 9 metus ir bus tęsiama toliau.

„Pati problemiškiausia juosta buvo Palangos ruožas. Prieš 7–8 metus jis buvo beveik visiškai nuplautas. Tad pirmiausia mes turėjome jį sutvarkyti, nes banga galėjo ateiti ir į pačią Palangą. Dabar rengiamas kitas tos programos etapas, apimantis visą žemyninę dalį ir Kuršių neriją. Tose vietose, kuriose labiausiai eroduoja krantai, be abejo, bus numatytos ir tam tikros erozijos stabdymo priemonės. Tai gali būti ir smėlio pylimas, ir krantų, kopagūbrio tvirtinimas, ir taip toliau“, – sakė L. Budrys.

Paklaustas, ar Melnragėje iš tikrųjų yra labai prasta padėtis, ar klaipėdiečiai šiek tiek perdeda, L. Budrys atsakė: „Keletą mėnesių ten nebuvau, negaliu pasakyti. Tačiau krantai – gyvas organizmas. Vyksta dinamiški procesai. Krantoarda suintensyvėja tai vienoje, tai kitoje vietoje, priklausomai nuo gamtinių sąlygų, nuo antropogeninės veiklos. Šiuo metu Geografijos institutas rengia krantotvarkos programą ir vertins kiekvieną visos Lietuvos kranto ruožo metrą. Jis ir pasakys, ką kurioje vietoje reikia daryti. Tiems darbams reikalingos nemažos investicijos.

Visa krantotvarkos programa buvo finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų. 2014–2020 metais planuojame krantotvarką išskirti kaip prioritetinę gamtos apsaugos dalį, prašysime pinigų ir manau, kad jų kažkiek bus skirta.“

Pasak L. Budrio, Palangos ruožas jau daugmaž yra sulopytas, tikimasi, kad jam tokių didelių investicijų jau nereikės, tad bus galima daugiau lėšų skirti kitiems ruožams – ir Melnragei, ir Kopgaliui.

„Melnragė skirstant lėšas bus užtarta tiek, kiek reikės“, – žadėjo L. Budrys.

„Palangai – milijonai, Klaipėdai – nulis“

Almantas MUREIKA, Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas

Kai reikia ką nors apriboti, centrinės institucijos būna labai greitos, o tvarkyti – ne. Keletą kartų rašėme Aplinkos ministerijai prašydami skirti lėšų krantams tvirtinti. Visas ruožas nuo Melnragės iki Karklės yra plaunamas dėl uosto molų ir gilinimo veiklos. Kai daromas poveikio aplinkai vertinimas, studijų rengėjai gauna pinigus iš uosto, tad bijo viską pasakyti tiesiai šviesiai. Įvairių studijų rengėjai kartais oficialiai, kartais neoficialiai pasako, kad uostas iš tikrųjų daro įtaką. Todėl turi būti ne tik nustatytos pajūrio juostos ribos, apribojant, nieko neleidžiant, bet ir numatytas apsaugos priemonių planas. Ir be prietaisų visi mato, kiek krantas sumažėjo prie I, prie II Melnragės. Dar neseniai buvo Melnragėje raudonų plytų gelbėjimo stoties likučiai, dabar jų jau nebėra, jie nuplauti. Buvo vienas žvejų namelis prie tako į pajūrį. Pernai nufotografavome, kaip jis yra plaunamas. Nusiuntėme į Aplinkos ministeriją, jokios reakcijos. Šiemet jo nebėra. Palanga gavo 3 milijonus litų pliažiams per metus, o Klaipėda – nulį. Apmaudu. Aplinkosaugininkai jokių normalių argumentų nepateikia, tiesiog braižo apribojimus, ir viskas.

„Savivaldybė turi apsispręsti“

Saulius GULBINSKAS, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas

Pirmiausia Klaipėdos miesto savivaldybė turi apsispręsti dėl Melnragės naudojimo. Jeigu paliekami pliažai, tai vienas dalykas, jeigu daroma kas nors kita – kitas. Klaipėda turi susiplanuoti visas veiklas, kurios jai reikalingos, apsispręsti, ką ten norima daryti, o tada kalbėti apie gamtosaugos priemones.