Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Pirmininkui p. A. Anušauskui,
Aplinkos apsaugos komiteto Pirmininkui p. J. ŠimėnuiMes, Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo nariai, signatarai
Suprasdami, kad didžiausia vertybė yra tautos ir valstybės nepriklausomybė,
Pripažindami, kad be savarankiškai funkcionuojančio valstybės ūkio negali būti tikros nepriklausomybės,
Pritardami siekiui - energetinė nepriklausomybė, tai atsijungimas nuo Rusijos energetinės sistemos ir sinchroninis tinklų sujungimas su Kontinentinės Europos tinklais(KET),
Matydami, kad VAE projektas yra tautos egzistencijai ir nepriklausomybei pavojingas projektas,
Skelbiame šį Memorandumą
Visos trys Baltijos valstybės (BV) yra vienintelės Europos Sąjungos (ES) valstybės pasilikusios rusiškų elektros energijos standartų sistemoje. Lietuvos elektros energijos sistemos(LEES) pertvarkos iniciatoriai dar 2005 - 2006 m. labai aiškiai suformulavo pagrindinį uždavinį-„pirmiausia tai šalies tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europos tinklais, prisijungiant prie Vakarų Europos UCTE sistemos, nes be šio veiksmo kalbos apie energetikos ūkio integraciją į vakarų Europą yra skirtos tik lengvatikiams mulkinti. Todėl bent jau po Ignalinos AE, kai neliks didelės galios šaltinių, ir Lietuvos ūkiui reikės žymiai mažiau rezervinių pajėgumų, reikėtų numatyti galimybę pereiti prie sinchroninio ryšio su Vakarų Europos tinklais“ (A. Kubilius, 2006 m.).
Iš tiesų, prioritetai buvo sudėlioti labai teisingai, logiškai ir tvarkingai – pirmiausia reikia įsijungti į Europos tinklus ir tapti nepriklausomais, o paskui svarstyti, koks elektros energijos ūkis būtų labiausiai tinkamas (tarp jų ir VAE projektas). Tačiau numatyti darbai įstrigo.
Energetinės nepriklausomybės ūkanos
Pagrindinis reikalavimas įsijungiant į Vakarų sistemą yra prisijungiančios sistemos savarankiškumas, t. y. ji turi pademonstruoti patikimo darbo galimybes-metus dirbti izoliuotu režimu. Energetikos specialistams žinomas puikus pavyzdys, kai Centrinės Europos valstybės šį sugebėjimą pademonstravo tik sudariusios vieningą valdymo bloką „centrel“ (Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija) atsijungė nuo SSSR vieningos sistemos ir prisijungė prie UCTE. Deja BV niekaip nesugeba susitarti!
Dar 2007 m. dešimt kovo 11-osios Akto signatarų kartu su KTU Elektros sistemų katedros specialistais, žinomais mokslininkais siūlė Vyriausybei:
1. Sudaryti LEES sujungimo su KET darbų planą,
2. Inicijuoti trijų BV paraišką dėl sinchroninio sujungimo, prašant pateikti technines, organizacines ir įstatymines sąlygas,
3. Užtikrinti, kad vykdant strategijoje numatytus projektus (atominė elektrinė, jungtis Lietuva-Lenkija) būtų atsižvelgiama į susijungimo sąlygas,
4. Pradėti konsultacijas su Rusija dėl bendradarbiavimo ir elektros tiekimo į Kaliningrado sritį.
Baltijos Valstybės šiais klausimais beveik nieko nepadarė. Yra atliktos tik kelios galimybių studijos. Lietuvos prisijungimas palies ir Rusijos, ir Baltarusijos sistemas, nes realiai egzistuoja keturių sistemų pertvarkos problema - trijų BV ir Kaliningrado. Tai politinių derybų tarp ES, Rusijos, Baltarusijos ir BV klausimas. Nežinoma oficiali Rusijos pozicija. Derybos net nepradėtos. Viešoje erdvėje skambėjo oficialūs BV Ministrų Pirmininkų pareiškimai, buvo sudaromi darbo planai, procedūrų sąrašai, nustatomi terminai, bet atsiradus LEO darbai sustojo. Atliktos studijos sinchronizacijos datą nukelia po 2025 m. Tuo tarpu Latvija pareiškia, kad nori likti Rusijos sistemoje. Išyra Baltijos valstybių vienybė. Baltijos valstybių įsijungimas į Vakarų sistemą (energetinė nepriklausomybė) nukeliama į nežinomybę. Tai atitinka Rusijos strateginius interesus- išlaikyti BV Rusijos sistemoje.
VAE projektas arba Lietuvos energetinės nepriklausomybės laidotuvės
Prioritetai yra sukeičiami – energetinė nepriklausomybė (prisijungimas prie KET) nukeliami į nežinomybę, o VAE statyba kažkodėl tampa pirmaeiliu uždaviniu. Šis projektas kelia daugybę klausimų:
1. Europos sąjunga atsisako atominės energetikos plėtros. Po 2000 m. visi nauji reaktoriai atsiranda tik Tolimuose Rytuose ir Rusijoje. 1990-2010 m. laikotarpiu ES šalyse buvo uždaryti 34 reaktoriai, JAV-10. Gal mūsų strategija jau sutampa su Rusijos?
2. Hitachi branduolinis reaktorius yra nesaugus! Viso labo tėra pagaminti tik 4 tokie reaktoriai. Vienas Japonijoje jau uždarytas, dar du Taivanyje neeksploatuojami. Lietuvai siūlomas tas, kurio dėl nežinomų priežasčių atsisakė JAV. Mums jį kiša kaip prekę, skirtą išpardavimui-pigiau! Lietuva būtų vienintelė valstybė pasaulyje naudojanti tokio tipo reaktorių.
3. Nors avarijų tikimybė, manoma, yra nedidelė, tačiau jų pasekmės būna baisios. Šiame nesaugiame pasaulyje teroristų grupuotėms sumodeliuoti Fukušimos tragediją nėra sudėtinga. Prisiminkim, kad Fukušimos reaktorių aušinimui nesugebėta įjungti siurblių, nes buvo nutrauktas elektros tiekimas. Tragedija Japonijoje kainavo 100 milijardų eurų! Žuvo žmonės, teritorija tapo negyvenama. Lietuvos valstybei ir tautai tokios tragedijos padariniai būtų pražūtingi-Lietuva galutinai išnyktų iš Pasaulio žemėlapio! Tad kokia suma reikėtų apdrausti VAE?
4. Beveik jokio progreso sprendžiant panaudoto branduolinio kuro galutinio palaidojimo problemą. Akivaizdu tik tai, kad tai bus labai brangu! Senų atominių elektrinių saugaus demontažo reali kaina yra nepalyginamai didesnė nei buvo manyta. Tikriausiai ji bus panaši į naujos statybos kainą! Tai jau rodo Japonijos, Ukrainos, Ignalinos ir kt. patirtis.
5. Jungiantis į kontinentinės Europos tinklus (KET) , didžiausia agregato galia neturi viršyti 5% jos maksimalios apkrovos galios. Taigi, VAE (1350 MW) galia reikalauja 15 kartų galingesnių tinklų negu gali užtikrinti LEES. Tokia galinga yra tik Rusijos energetinė sistema, į kurią mes būtume priversti įsijungti. Su tokios didelės galios agregatu mes niekada nebūsime nepriklausomi. Visada mus priglaus motina Rusija! Juk jai svarbu turėti AE Baltarusijoje, Lietuvoje, Kaliningrade, kad atominė juosta mus atskirtų nuo Europos.
6. Iš VAE projekto pasitraukus Lenkijai ir susvyravus Latvijai ir Estijai jis netapo regioniniu. Vienai Lietuvai VAE projektas yra aiškiai nepakeliama našta. Juolab, kad dėl skelbiamos elektros kainos abejones išreiškia žymūs energetikos ir ekonomikos specialistai (J. Vilemas, R. Kuodis, V. Jankauskas). Nėra pasaulyje kitos tokios valstybės, panašios į Lietuvą, kuri būtų įvykdžiusi arba vykdytų tokios didelės galios AE projektą.
7. VAE projektas neprisilaikant UCTE reikalavimų, vertintinas kaip veiksmas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos konstituciniam aktui „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“. Bandymas nesilaikyti šio akto reikalavimų yra nusikaltimas prieš Valstybę. Tai būtų Valstybės išdavimas. Mūsų pilietinė pareiga tam pasipriešinti.
Nepriklausoma Lietuvos energetinė sistema
Be atominės elektrinės ir nesusijungusi su Europos tinklais Lietuva tikrai gali būti energetiškai autonomiška. Tereikia pasinaudoti Šiaurės šalių patirtimi – energetikos vystymo perspektyvas sieti su atsinaujinančia žaliąja energetika. Danija iki 2020 m. planuoja žaliosios kogeneracinės elektros energijos gamybą padidinti nuo 3,7iki 8,8 mlrd. kwh; Švedija-nuo 10,5 iki 16,6; Suomija-nuo 8 iki 13.
Būtina įsiklausyti į aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J. Šimėno mintis, kad „didžiausią naudą bendrajam vidaus produktui duoda atsinaujinančių išteklių naudojimas, nes radikaliai sumažinus kuro importą nereikėtų kasmet išleisti 4 mlrd. litų. Tie pinigai liktų mūsų šalyje, kurdami darbo vietas žemės ir miškų ūkyje, ruošiant ir auginant biomasės išteklius; logistikos sektoriuje, sandėliuojant ir transportuojant kurą; įrangos gamybos sektoriuje, gaminant ir diegiant įrangą; statybos ir kuro gamybos sektoriuje, statant įmones ir gaminant etanolį, biodyzeliną, biodujas ir kt.; energijos gamybos sektoriuje, eksploatuojant jėgaines“.
Taigi, turėdama tokius didžiulius nenaudojamus žaliosios energijos išteklius, modernizavusi didžiulį elektros generatorių parką (4000MW), nutiesusi elektros jungtis su kaimynais, pasistačiusi suskystintų dujų terminalą, įvertinusi besivystančią pigių skalūninių dujų gamybą ir intensyviai vystydama žaliąją energetiką, paremtą vėjo ir saulės jėgainėmis ir biomase, Lietuva tikrai gali sukurti savo nepriklausomą elektros ūkį.
Išvados
1. Atsisakyti didelės galios agregatų (VAE) , kaip techniškai, ekonomiškai ir valstybės nepriklausomybei pavojingų projektų.
2. Paruošti Lietuvos EES savarankiškam darbui izoliuotu rėžimu ir atsijungti nuo Rusijos sistemos.
3. Prioritetą suteikti atsinaujinantiems energijos šaltiniams.
Išeitis visada yra! Tai priklauso nuo mūsų mąstymo ir veiklos!
Prašome šį mūsų kreipimąsi apsvarstyti komiteto posėdyje.
Pagarbiai,
Algimantas Sėjūnas, Kovo 11-osios Akto Signataras
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu