Metas skaityti Koraną?

„Nebūkite bailiai ir nesiųskite mums bepiločių lėktuvų. Vietoj to siųskite mums savo karius, tuos, kuriuos pažeminome Irake. Mes pažeminsime juos dar kartą ir Dievo valia iškelsime Alacho vėliavą Baltuosiuose rūmuose“, – ambicijų prieš „Vice News“ kameras neslepia ginklą apsikabinęs „Islamo valstybės“ (IS, buvusios ISIS) džihadistas. „Vice News“ kažkaip sugebėjo į organizaciją infiltruoti reporterį Medyaną Dairiehą – jis tris savaites gyveno su tais, kurie svajoja apie greitą globalaus kalifato sukūrimą. Praėjus keletui savaičių po filmuotos medžiagos pasirodymo, pasaulį pašiurpino vieša amerikiečių žurnalisto Jameso Foley egzekucija, paskui britų žurnalisto Steveno Sotloffo nužudymas. Abi egzekucijos vyko nukertant galvą. Kas žino, galbūt M. Dairieho „išdavystė“ buvo vienas iš tokių veiksmų katalizatorių?

IS šiurpą kelia dėl kelių dalykų. Tai ne vien brutalus, laukinis, viduramžius primenantis žiaurumas ir tokie žudymo bei kankinimo metodai, dėl kurių su IS ryšius nutraukė net „Al Kaida“. Didesnį nerimą kelia organizacijos tarptautinis mastas, nes „Islamo valstybė“ neketina apsiriboti Sirija, Iraku ar Vidurio Rytais apskritai. Pareiškimai apie Ispanijos rekonkistą, užgrobtų žemių iki pat Džakartos susigrąžinimą, vėliavos Vašingtone iškėlimą iš pradžių rodėsi visiškai nerealistiški, net naivoki. O tada pasaulis išgirdo juodai nuo galvos iki kojų vilkintį J. Foley egzekutorių, žodžius tariantį su beveik akivaizdžiu Londono akcentu.

Didelė dalis IS kovotojų yra Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje, Australijoje augę asmenys, turintys šių šalių pilietybę (yra žinoma, kad kalifato kovotojų gretas papildė bent 500 Didžiosios Britanijos piliečių). Dokumentiniame filme matome, kaip M. Dairiehas filmuoja ir kalbina buvusį Nyderlandų gyventoją, su mažamečiu sūnumi atvykusį į IS okupuotas teritorijas prisidėti prie džihadistų. Buvęs Nyderlandų pilietis braukia džiaugsmo ašaras: pagaliau jis gali teigti esąs ne iš nuodėmingųjų Nyderlandų, o iš „Islamo valstybės“.

Kad ir kaip pasibaigtų kryptingai vykdoma IS ekspansija, dalis tokių džihadistų kaip minėtas buvęs Nyderlandų pilietis tikrai dėl vienokių ar kitokių priežasčių norės grįžti į Nyderlandus, Didžiąją Britaniją, JAV ir kitur. Galbūt įsikurti tose šalyse iš naujo, galbūt stiprinti religinių ekstremistų bendruomenes, o galbūt numesti vieną kitą bombą. Kokiais būdais juos oro uostų patikros punktuose reikės atskirti nuo padorių piliečių ir padorių musulmonų? Apie tai „Delfi“ straipsnyje „Kur veda Vakarų pataikavimas islamistams“ kalba Mykolo Romerio universiteto docentas Ramūnas Trimakas. Anot jo, rastis IS palankią terpę sukūrė perdėtas politkorektiškumas ir intelektualų pastangos pateikti islamą kaip taikos religiją.

Negi IS ir yra tikrasis islamo veidas? Ar Alachui šiandien tikrai geriausiai atstovauja juodos ir baltos spalvų vėliava, arabų kalba skelbianti: „Nėra kito Dievo, tik Alachas, o Mahometas yra jo pranašas“? Musulmonai visame pasaulyje skelbia, kad IS tik prisidengia islamu, ir siunčia internetinius iššūkius (pastaruoju metu labai populiarus būdas atkreipti dėmesį į bet ką – turbūt nereikia priminti ledo kibirų?), skatinančius nusifilmuoti sudeginant „Islamo valstybės“ vėliavą. Grįžtant prie to, ar IS išties atstovauja islamui, nerimą turėtų kelti ir tai, kad savo veiksmus ir siekius IS grindžia ne tik konkrečiomis Korano eilutėmis, bet ir istoriniais pavyzdžiais. Šventieji islamo tekstai skelbia, kad pats Mahometas nurodė, jog su kitatikiais musulmonai gali elgtis trejopai: įtikinti juos atsiversti į islamą, reikalauti mokėti duoklę arba skirti mirties bausmę. Teologas Markas Durie teigia, kad taikiai bandoma pateikti islamo ir kitų religijų koegzistencija per istoriją rėmėsi būtent šiais trimis principais. Šiandien IS tokius mokesčius renka iš jezidų ir katalikų religinių mažumų, kurios yra išsibarsčiusios po Siriją ir Iraką. Turbūt net nereikia minėti, kad tokia rinkliava paprastai esti tiek nesąžiningai didelė, tiek neproporcingai dažnai renkama.

Televizija, laikraščiai ir interneto portalai paprastai rodo patį juodžiausią islamo veidą, bet tam veidui iš tikro atstovauja labai nedidelė dalis visos musulmonų populiacijos. Vidurio Rytų eksperto Joelio Richardsono atlikti tyrimai rodo, kad iš 1,5 mlrd. pasaulio musulmonų radikalai gali būti apie 10–15 proc. Kita statistika teigia, kad šis skaičius tėra 7 proc., kai kurie jį pakelia ir iki 35 proc.

M. Durie nėra neteisus, kaltindamas Vakarus teologiniu neraštingumu. Dabar nėra pats tinkamiausias laikas švaistytis teiginiais „štai ir atsiskleidė tikrasis islamo veidas“ ar ieškoti argumentų, kodėl islamas nėra taikos religija. Religiją praktikuoja ir aiškina žmonės, ji nėra statiškas ir laike užstrigęs darinys: teiginys, kad pagrindinis krikščionybės postulatas yra meilė, būtų pasirodęs mažų mažiausiai keistas kryžiaus žygių metu okupuotose teritorijose gyvenusiems žmonėms. Kol kalifatas neatėjo iki Europos, Korano skaityti nėra būtina, tačiau šiandien svarbiausia yra visomis išgalėmis palaikyti taikiąją islamo pusę. Žinoma, jokiu būdu nepamirštant, kad egzistuoja ir kita.