„Microlab H21“: mėlynas dantis vietoje laido

Daugėjant elektroninių įrenginių namuose, neišvengiamai daugėja ir visur besiraizgančių, kliūnančių, pasimetančių ir į mazgus galiausiai susivejančių laidų. „Microlab“ siūlo belaidės garso sistemos sprendimą, kur bent jau nuo vieno laido išvaduoja „Bluetooth“ jungtis. Nors iš tiesų – nuo gerokai daugiau...

Paskaičiuokite – kiek laidų driekiasi aplink Jūsų darbo vietą namuose? Maitinimo kabelis kompiuteriui, interneto kabelis bent jau iki maršrutizatoriaus. Jei naudojate stalinį kompiuterį – dar maitinimo ir optinis laidas monitoriui. Jei nenaudojate belaidės klaviatūros ir pelės – dar du laidai, o, gal dar ir kažkokia garso sistema – bent po laidą į dvi kolonėles, ar ne? Ir – neišvengiamai – telefono krovimo laidas, kaip gi be jo šiais išmaniaisiais baterijas ryjančiais laikais...

Ar ne per daug laidų?

Žinoma, bevielių technologijų skeptikai gąsdina mus elektromagnetiniais laukų žala. Galbūt jie ir teisūs, bet kol kas faktas vienas – duomenų ir tyrimų bet kokiai objektyviai išvadai daryti dar trūksta*.

Ne visai be laidų

„Microlab H21“ siūlo atsisakyti bent keleto laidų. Dviejų kolonėlių garso sistema visiškai laidų neišvengia (belaidį maitinimą kol kas siūlo tik „Nokia“), bet gerokai patobulinti kompiuterio, išmaniojo telefono ar televizoriaus garsą nekliūnant už visai šiai įrangai prijungti naudojamų laidų – tai visai įmanoma.

Dvi nedidelės, kuklios juodos dėžutės užapvalintais kampais. Kambaryje gal net nepastebėsi, bet jei jau pamatei – atrodo solidžiai. Jei ir palietei – prisiliesti malonu, kolonėlių šonai aptraukti oda.
Priekyje – tik gamintojų logotipas, ant vienos iš kolonėlių – keli reguliatoriai. Viskas paprasta, stabilu, agresyviai nekrenta į akis.

Taip, kolonėlėms reikia laido – netgi dviejų. Vieno – maitinimo, antro – jungiančio abi kolonėles tarpusavyje ir tuo pačiu teikiančio maitinimą antrajai kolonėlei. Šioje vietoje jau irgi labai norėtųsi bevielio sprendimo, bet toks arba keliskart (jei tik ne keliolika kartų) padidintų bendrą audiosistemos kainą, arba perleidus garso sinchronizaciją su antrąja kolonėle ta pačia „Bluetooth“ jungtimi, vis tiek tektų naudoti maitinimo laidą ar bent jau bateriją.

Sistemai vis dėlto reikalingi laidai. Bet jų pajungimas - gana originalus ir tikrai patogus

Pasirinktinai galima naudoti ir trečią laidą – paprastą „Line-in“ kabelį, kurį tradicine jungtimi prie sistemos jungtumėte norimus prietaisus standartiniu 35mm kištuku. Žodžiu, universalu.

Ką gali ir ko ne

Vis dėlto didžiausias „H21“ gėris – belaidė „Bluetooth“ jungtis. Taip pat – galimybė minimaliai valdyti grotuvą telefone ar kompiuteryje, visiškai prie jo nesiliečiant: „H21“ sugeba ne tik padidinti ar sumažinti garsą, bet ir į vieną ar kitą pusę persukti dainą, sustabdyti ar tęsti grojimą. Tai reiškia – palikite telefoną kur nors krautis ir užmirškite – minimalią grojaraščio kontrolę galite vykdyti pačia audiosistema.
Audiosistemos pajungimas prie įrenginio – labai paprastas: pačiu įrenginiu surandate audiosistemą, ją „suporuojate“ ir viskas - nieko diegti nereikia, iškart galite naudotis.

Grojaraštį galima kontroliuoti ir pačia audiosistema

Jausmas, kai daina ar „YouTube“ vaizdo klipas, vos besigirdėję iš telefono garsiakalbio, sugriaudžia visiškai naujais tonais – puikus. Ne ką mažesnis smagumas, kai visiškai nauju garso gyliu sucypsi ir piktieji paukštukai, nors beje – kai kurių žaidimo atvejų atsiranda gana pastebimas ir stipriai erzinantis garso vėlavimas.

Taip pat liūdna, kad nepavyko priversti audiosistemą veikti telefoninio pokalbio metu, panaudoti kolonėlių vietoje telefono garsiakalbio.

Pasigedome ir įmontuoto ekvalaizerio (kuris turbūt padidintų audiosistemos kainą).

Na ir žinoma, turbūt svarbiausias klausimas bet kokiai garso sistemai – garso kokybė. Kaip čia susidoroja „Microlab H21“?

Testavome keturis skirtingus audio formatus – 192 kbps, 320 kbps mp3 failus, FLAC failą ir originalų CD, leidžiamą iš namų garso sistemos, prie „Microlab H21“ prijungtos laidu. Apibendrinant – garsas geras. Ne pribloškiantis, bet tiesiog geras. Vidutinės klasės muzikiniam centrui gal ir neprilygsta, bet net ir už geresnius telefonų garsiakalbius ar vidutinės klasės nešiojamųjų kompiuterių garsiakalbius tikrai nepalyginamai geriau. Lyginant su telefonais ir nešiojamaisiais kompiuteriais – garsas sodresnis, gilesnis, stipresnis. Lyginant su vidutiniu muzikiniu centru – to gilumo, žemų ir aukštų dažnių spektro gal kiek  ir trūksta, amplitudė atrodo tarsi nukirpta, bet ne palikta aštriais kampa, o sušvelninta. Nors kolonėlės turi ir „tweeter“, ir „woofer“ garsiakalbius.
Garso kiekio, užsukus reguliatorių iki galo, irgi netrūksta - ir net perkrovų neatsiranda.

Kam skirta „Microlab H21“?

Tad kam skirta ši belaidė (nors esant norui – ir laidinė) garso sistema?

Skirta tiems, kurie namuose dar neturi garso sistemos ir priversti tenkintis telefono ar nešiojamo kompiuterio garsiakalbiais. Tiems, kurie nesirengia pirkti daug vietos užimančio muzikinio centro, o vietoje to pageidauja mobilaus, sąlyginai belaidžio ir itin mažai vietos užimančio garso sistemos sprendimo.

O kaina? Vidutinės klasės muzikinis centras prasideda nuo daugmaž septynių šimtų litų. „Microlab H21“ kainuoja apie keturis šimtus.

"Microlab H21" ir "Samsung Galaxy Note"

*Ta proga – anekdotas. Prie vieno kaimo įrengus naują GSM antenų kompleksą, gyventojai užpylė operatorių skundais, kaip po antenų statybų kaimo vištos nebeišperina viščiukų, kaip užtrūksta karvės, kaip pirmūnei melžėjai Aldonai  prasidėjo nesibaigiantys galvos skausmai, o dar va ir bobutė kažkaip keistai mirė – sakė, paskutiniais – 97-aisiais jos gyvenimo - metais galvoje kažkas ūžti pradėjo, ir netrukus po to pasimirė.
Operatorius kentėjo mėnesį, du, tris, bet ketvirtą nebeištvėrė:
- Tai palaukit, jūs dar pamatysit kas bus, kai mes tas antenas įjungsim!