Dienraštis “Lietuvos rytas” straipsnyje “Pinigų plovyklos - ir teatrai, ir garažai” paskelbė senai žinomas naujienas - kur pirštu besi, ten įstatymų pažeidimas ir pinigų švaistymas.“Tokia padėtis daugelyje ministerijų ar joms pavaldžių įstaigų, užsimojusių rekonstruoti pastatus. Patalpų rekonstrukciją ar naują statybą ministerijos neretai pradeda neturėdamos realios sąmatos, todėl jau pradėjus darbus išlaidos išauga kelis ar net keliolika kartų. Mokesčių mokėtojų pinigai taškomi, milijonai litų nuplaukia nežinia kur, o valstybės institucijų vadovai bando pasiteisinti, kad jiems trūksta specialistų, išmanančių statybos darbus”, - skelbiama publikacijoje.
Taip pat pažymima, kad pati Valstybės kontrolė pripažįsta, jog tiesiogiai atsakingų asmenų už pažeidimus ir lėšų iššvaistymą dažniausiai nebūna.
Taigi statybos, tai vienas esminių pinigų iš šalies biudžeto pasisavinimo būdu, kuriuo politikai naudojasi su didėjančiu pagreičiu.
Tūkstantmečio VEKS’ai, byrantis Gedimino prospektas ar nacionalinių stadionų griaučių statybos - tai tik kelios smulkmenos iš įspūdingo ir niekada nesibaigiančio srauto pinigų plovyklų, kurios yra tiesioginis, reguliariai valdžioje besikeičiančių partijų biznis.
Visiems tinkamu, klasikiniu šios situacijos pasiteisinančiu pavyzdžiu galėtų būti kultūros ministras Arūnas Gelūnas, kuris teigia, kad “nepagrįstai ir neteisėtai panaudotos milijoninės lėšos, nes ministerijoje nėra pakankamai specialistų, išmanančių statybos darbus, trūksta kontrolės”.
Pasak ministro, ministerijai pavaldžiose įstaigose šiuo metu - begalė statybos darbų, o pajėgos ir kompetencija juos organizuoti - minimalios.
Kyla paprastas klausimas - kodėl, pavyzdžiui, aukščiausios valdžios sprendimu VEKS programoje už viską turėjo būti atsakinga Kultūros ministerija (kurioje “nėra pakankamai specialistų, trūksta kontrolės”), jei toje programoje didžioji dalis pinigų ir buvo skirta infrastruktūriniams objektams? Sakysite nesusipratimas, klaida?
Atsakome - kur dideli pinigai, NIEKADA jokių atsitiktinumų ir klaidų nebūna. Kur labai dideli pinigai - ten būna tik Vyriausybės nutarimai ar Seime priimami specialūs įstatymai. Žinant, kad tiesioginis kriminalinio valstybinio pasaulio buferis yra Generalinė prokuratūra, šis statybų (ir ne tik) “biznis” kuo toliau, tuo labiau klesti.
Kol Generalinė prokuratūra nieko bendro su viešojo intereso ginimu neturi, o atvirkščiai yra legali įvairiausių milijoninių ir milijardinių aferų dangstytoja, ikiteisminių tyrimų vilkintoja ir marintoja, dokumentų klastotoja ir kitas nusikalstamas veikas vykdanti įstaiga, visi įvairiausios žiniasklaidos piktinimaisi ir nepasitenkinimai dėl kasdien vagiamų mokesčių mokėtojų pinigų, kaip bebūtų gaila, tėra tik tuščias oro drumstimas.
Vienareikšmiškai galima pasakyti, kad visa situacija ministerijose tik dar kartą įrodo, kad šis iš pirmo žvilgsnio “bardakas” iš tiesų yra labai gerai apgalvotas ir sisteminis procesas. Jis buvo sugalvotas ir kuriamas metų metais palaipsniui, viską kruopščiai įteisinant.
Ar įmanoma, kad visos šios gilios kriminalinės tradicijos valstybėje būtų susiformavę be Seimų ir Vyriausybių, koordinuojamų VSD? Pakankamai sunku tai būtų suvokti.
Nebent galima apsimesti ir, kaip kokiems prokurorams ir kitoms spec. tarnyboms, nieko nepastebėti įsivaizduojant, kad kasdienis ir nepaliaujamas valstybės stekenimas tėra tik nekaltas buitinis neūkiškumas ir nieko daugiau.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu